Akcinių bendrovių kūrimas

Tema	Ekonomika
Tipas	Referatas
Aprašymas	Akcinių bendrovių steigimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymas. (Šis įstatymas taip pat reglamentuoja uždarų akcinių bendrovių steigimą, bendrovių reorganizavimą bei likvidavimą, valdymą, akcininkų teises ir pareigas.) Prieš pradedamas nagrinėti akcinių bendrovių kūrimą apibrėšiu kas tai yra ir kuo ji užsisima.
Patalpinta	2005-08-27
Parsisiuntė	123511
	Parsisiųsti12 KB

Išsamus aprašymas

Bendrovė - tai įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalintas į dalis, vadinamas akcijomis. Jį gali užsiimti bet kokia Lietuvos Respublikos įstatymo nedraudžiama veikla. Jeigu ta veikla, kuria nori užsiimti bendrovė yra licenzijuojama, ji turi išsipirkti licenziją. Bendrovė yra juridinis asmuo, kuris neša ribotą turtinę atsakomybę už savo veiksmus. Turtinė atsakomybė negali būti didesnė nei jos turimas kapitalas. Bendrovės akcininkai už bendrovės veiksmus atsako tik tuo kapitalu, kurį įdėjo pirkdami akcijas. Akcinės bendrovės įstatinis kapitalas negali būti mažesnis kaip 100000 litų. Akcinės bendrovės gali viešai platinti savo akcijas prieš tai įregistravusi įstatus LR įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka bei akcijų emisiją Vertybinių popierių komisijoje. Bendrovės buveinė turi būti Lietuvos Respublikoje.
Bendrovė gali būti steigiama ribotam ir neribotam laikui . Jeigu bendrovė buvo įsteigta ribotam laikui, tai tą laiką galima pratęsti.

Akcinių bendrovių steigimą sudaro šie etapai:

1) Steigėjai pasirašo steigimo sutartį.
2) Steigėjai sudaro įstatus ir juos patvirtina.
3) Įstatų įregistravimas.
4) Nurodytas sutartyje atstovas atidaro banke kaupiamąją sąskaitą ir įneša pinigus (mažiausiai 1/4 įstatuose numatyto bendrovės kapitalo.)
5) Akcijų emisijos įregistravimas Vertybinių popierių komisijoje.
6) Akcijų platinimas.
7) Steigimo ataskaitos parengimas.
8) Steigiamojo akcininkų susirinkimo sušaukimas.
9) Patentuojamas vardas. Galima užplanuoti prekybinį ženklą.
10) Sudaromi valdymo organai.
11) Su registravimo pažyma daromas antspaudas, bendrovė registruojama mokesčių inspekcijoje, “Sodroj”, atidaroma einamoji sąskaita.

P.S. Bet kokia bendrovė privalo turėti savo patalpas (nuosavas arba pagal nuomos sutartį.)

Akcinė bendrovė gali būti steigiama tiek atviruoju tiek uždaruoju būdu. Uždaruoju būdu bendrovė steigiama tuomet kai jos įstatinis kapitalas formuojamas iš įnašų, gautų už akcijas, kurias nuperka tik bendrovės steigėjai. Atviruoju būdu bendrovė formuojama tuomet, kai jos įstatinis kapitalas yra formuojamas iš įnašų, kurie gaunami viešai platinant tos bendrovės akcijas (dalį tos bendrovės akcijų įsigyja steigėjai).
Kiekviena bendrovė turi laikotarpį, kuris vadinamas bendrovės ūkiniais metais . Šis laikotarpis dažnai figūruoja sudarant verslo planą, apžvelgiant bendrovės praeitų metų veiklą ir kituose dokumentuose. Bendrovės ūkiniai metai yra kalendoriniai metai ( 12 mėn. laikotarpis ), kurių pradžios ir pabaigos terminai nustatomi įstatuose.

Panagrinėkime kiekvieną steigimo etapą atskirai:

1. Steigimo sutartį pasirašo visi steigėjai. Bendrovės steigėjai gali būti tiek fiziniai tiek juridiniai asmenys, iš Lietuvos respublikos ir kitų valstybių. Steigėjų skaičius neribotas. Kiekvienas steigėjas turi būti bendrovės akcininkas. Tuo atveju, kai vienas iš steigėjų yra užsienio asmuo, bendrovei taikomi užsienio investicijas reglamentuojantys įstatymai. Jeigu bendrovę steigia vienas asmuo, tai vietoj steigimo sutarties rengiamas steigimo aktas. Steigimo sutartyje pagal Įstatymą turi būti nurodyta:

1) steigėjai (vardai, pavardės, juridinių asmenų pavadinimai) ir jų adresai;
2) bendrovės pavadinimas;
3) bendrovės steigimo būdas;
4) steigėjų teisės ir pareigos steigiant bendrovę bei atsakomybė už įsipareigojimų nevykdymą;
5) kiekvieno steigėjo įsigyjamų akcijų skaičius;
6) akcijų nominali vertė, emisijos kaina, platinimo tvarka ir terminai;
7) steigimo kaštų kompensavimas ir atlyginimas už steigimą;
8) ginčų tarp steigėjų sprendimo tvarka;
9) steigėjai, kurie gali atstovauti bendrovei.

Jeigu visi steigėjai yra juridiniai asmenys tai tiek steigimo sutartis tiek įstatai yra pasirašomi įmonių vadovų ar įgaliotų asmenų parašais, kurie papildomai dar tvirtinami antspaudais. Jeigu tarp steigėjų yra fizinių asmenų, tuomet jų parašai tvirtinami notariškai.
Steigimo sutartis yra viešas dokumentas.

2. Bendrovės steigėjai sudarę steigimo sutartį parengia bendrovės įstatus. Įstatai yra teisinis dokumentas, kuriuo vadovaujasi bendrovė savo veikloje. Įstatuose, vadovaujantis Akcinių Bendrovių įstatymu, turi būti nurodyta:

1) bendrovės pavadinimas;
2) bendrovės buveinė;
3) ūkinė veikla (gaminamos produkcijos, atliekamų darbų, teikiamų paslaugų rūšys);
4) akcijų perdavimo kitų asmenų nuosavybėn tvarka Akcinių Bendrovių įstatymo 34 straipsnio septintojoje dalyje numatytais atvejais;
5) įstatinio kapitalo dydis ir jo sudėtis pagal akcijų klases;
6) akcijų skaičius pagal klases, jų nominali vertė ir suteikiamos teisės;
7) apmokėjimo už akcijas tvarka;
8) vienos rūšies akcijų keitimo į kitos rūšies akcijas tvarka;
9) stebėtojų tarybos, valdybos, revizoriaus rinkimo tvarka ir
kompetencija;
10) visuotinių akcininkų susirinkimų kompetencija, jų šaukimo bei balsavimo juose tvarka;
11) pelno paskirstymo taisyklės;
12) bendrovės pranešimų skelbimo tvarka;
13) bendrovės reorganizavimo ir likvidavimo tvarka.
Įstatuose gali būti ir kitos taisyklės, neprieštaraujančios Lietuvos Respublikos įstatymams.

3. Įregistruoja įstatus LR įmonių rejestro įstatymo nustatyta tvarka. Jeigu visuotinis akcininkų susirinkimas pakeičia ar papildo bendrovės įstatus, šie įstatų pasikeitimai turi būti įregistruoti. Įstatų pasikeitimai galioja tik juos įregistravus.

4. Bendrovės steigimo sutartis arba aktas, suteikia teisę atidaryti kaupimo sąskaita Lietuvos Respublikoje įregistruotame banke nurodytam bendroves atstovui, kuris į tą sąskaitą turi įnešti pinigus, sudarančius ¼ įstatinio bendrovės kapitalo.

5. Akcijų emisijos įregistravimas Vertybinių popierių komisijoje, tai Įstatymo numatytas būdas apsaugoti akcininkus.

6. Akcijų platinimas pagal Įstatymą yra uždaras ir atviras. Uždaru būdu akcijas platinti leidžiama tiek UAB tiek AB steigėjams. Atviruoju būdu, t.y. viešai akcijas gali platinti tik AB steigėjai ir tik po to, kai įregistruoti bendrovės įstatai ir akcijų emisija.
Uždaruoju būdu platinant akcijas jau sudarant steigimo sutartį, nustatomas kiekvieno steigėjo akcijų skaičius. Kai akcijos platinamos viešai, neaišku, kokia bus platinamų akcijų paklausa.
Pagal akcinių bendrovių įstatymą, jeigu neišplatinamos visos akcijos, yra galimybė steigiamojo akcininkų susirinkimo nutarimu sumažinti jos įstatinį kapitalą, tačiau ne mažiau 50% ir sumažintasis kapitalas negali būti mažesnis už Įstatymo nustatytą minimalų jo dydį, t.y. 100 000 litų. Neįvykdžius šių reikalavimų, bendrovė negalės būti įregistruota ir turės grąžinti įnašus, akcijas pasirašiusiems asmenims. Įnašai privalo būti grąžinti per 15 dienų. Akcijų platinimo negalima ilgai tęsti, nes nuo steigimo sutarties pasirašymo datos iki AB įregistravimo turi praeiti ne daugiau kaip 6 mėn.

7. Prieš steigiant bendrovę steigėjai privalo parengti steigimo ataskaitą kurioje nurodomos:
1) steigimo išlaidos,
2) už akcijas gauti pinigai ir nepiniginiai (turtiniai) įnašai,
3) susirinkimui siūloma patvirtinti turtinių įnašų vertė ir įvertinimo metodai,
4) kiekvieno steigėjo įsigytas akcijų skaičius,
5) kompensuojamos steigimo išlaidos, darbo už steigimą atlyginimas,
6) sandoriai, pagal kuriuos prievoles siūloma perduoti bendrovei.
Akcinės bendrovės steigimo ataskaitą turi patikrinti ir pateikti išvadas steigiamajam akcininkų susirinkimui nepriklausomas auditorius arba revizorius. Tiek auditorius tiek revizorius turi teisę kviestis turto vertinimo ekspertus.

8. Steigiamojo akcininkų susirinkimo sušaukimas.
Steigiamajam akcininkų susirinkimui pagal Įstatymą taikomos visos visuotinio akcininkų susirinkimo nuostatos, bet yra keli specifiniai aspektai: sušaukimo terminas ir darbotvarkė. ( Žr. Akcinių bendrovių Įstatymą antras skirsnis)
Specifiniai steigiamojo akcininkų susirinkimo darbotvarkės klausimai:
• bendrovės steigimo ataskaitos tvirtinimas
• steigėjų sudarytų sandorių tvirtinimas,
• valdymo organų ir revizoriaus rinkimai.
Nagrinėjant turtinius klausimus (ataskaita, sandoriai), prasminga siūlyti balsuoti kiekvieną klausimą atskirai. Taip nepraslys daugumos nepastebėti žalingi bendrovei nutarimai.
Renkant valdymo organus ir revizorių Akcinių Bendrovių Įstatymas numato išimtį pirmiesiems valdymo organams ir revizoriui - jie gali būti išrinkti ne ilgesniam kaip 2 ūkinių metų laikotarpiui. Šis Įstatymo leidžiamas terminas turi būti tiksliai nurodytas ir įrašytas bendrovės įstatuose.
Įstatymo nustatytu terminu - 7 dienos po steigiamojo akcininkų susirinkimo, steigėjai privalo perduoti bendrovės turtą ir dokumentaciją valdybai (jos nesant administracijos vadovui). Perduodant surašomas perdavimo-priėmimo aktas.

9. Užpatentuojamas vardas. Jis turi būti unikalus ir turėti daiktavardžio vardininko linksnio galūnę. Jeigu užplanuojamas prekybos ženklas jis taip pat turi būti unikalus.

10. Steigiamas akcininkų susirinkimas sudaro valdymo organus.

11. Su registravimo pažyma daromas antspaudas, bendrovė registruojama mokesčių inspekcijoje, “Sodroj”, atidaroma einamoji sąskaita.
Įstatymas nustato, kad bendrovė turi būti įregistruota ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo steigimo sutarties sudarymo. Steigiamojo akcininkų susirinkime išrinkus bendrovės valdymo organus ir revizorių, registravimui keliama papildoma sąlyga: reikiamų pradinių įnašų dydis. Surinktų pradinių įnašų suma AB turi būti ne mažesnė kaip 100000 litų. Piniginiai įnašai turi sudaryti nemažiau kaip ¼ įstatinio kapitalo.
Bendrovės registruojamos Įmonių Rejestro Įstatymo numatyta tvarka.. Rejestre turi būti nurodyti šie duomenys:
• pavadinimas (firmos vardas),
• rūšis,
• buveinė (adresas),
• veiklos pobūdis,
• atstovų (įgaliotinių) vardai,
• pavardės,
• adresai
• jų įgalinimai,
• numatomas komercinės - ūkinės veiklos laikotarpis,
• įregistravimo data.

AB registruoti papildomai turi būti nurodoma:
• AB įstatų registravimo data,
• įstatinio kapitalo dydis ir jo sudėtis,
• akcijų nominalinė vertė ir jų skaičius pagal rūšis ir klases,
• valdybos narių vardai, pavardės ir adresai,
• stebėtojų tarybos pirmininko ir jo pavaduotojų vardai, pavardės ir adresai.

Įregistruota AB įgyja dar viena juridinio asmens požymį - teisinį subjektyvumą. Ji gali savarankiškai sudarinėti sutartis, savo vardu atsakyti teisme, užsiiminėti veikla ir t.t.
Įregistruotai bendrovei išduodamas registravimo pažymėjimas, kuris įrodo bendrovės veiklos teisėtumą.

Bendrovės steigimas yra šiek tiek kitoks, kai bendrovės veikla bus susijusi su valstybei gyvybiškomis funkcijomis arba kurių veiklai būtinas specialus režimas. Tokioms bendrovėms suteikiamas specialios paskirties bendrovių statusas. Veiklos sritys, kuriose gali būti specialios paskirties bedrovių, Lietuvos Respublikos Vyriausybės teikimu tvirtina Seimas. Specialios paskirties bendrovių 70% balsų turi priklausyti vienai iš valstybės valdžios institucijų. Specialios paskirties bendrovėse valstybinės valdžios ir valdymo institucijos, turinčios kontrolinį akcijų paketą, turi teisę papildomai nustatyti:
1) privalomus darbus (užduotis);
2) prekių (paslaugų) kokybės reikalavimus;
3) prekių (paslaugų) kainas arba kainų skaičiavimo taisykles. Jos turi būti numatytos bendrovės įstatuose.

Raktiniai žodžiai

• akcine bendrove
• imones steigimo etapai
• akcines bendroves