Žemės ūkio tarša

Tema	Aplinka
Tipas	Referatas
Aprašymas	Įvadas. Teršalas. Žemės ūkio taršos samprata. Esminės žemės ūkio taršos priežastys. Žemės ūkio taršos poveikis aplinkai. Antibiotikų naudojimas gyvulininkystėje. Žemės ūkio taršos poveikio įvertinimas. Sunkumai išaiškinti taršos pasekmes įvairiais tyrimo lygiais. Teisinė taršos kontrolė. Svarbios tarptautinės institucijos.
Patalpinta	2007-05-31
Parsisiuntė	1300
	Parsisiųsti16 KB

Išsamus aprašymas

Įvadas

Taršos samprata Dažniausiai taršos sąvoka gali būti vartojama kalbant apie visas neigiamas žmogaus veiklos pasekmes. Tačiau tai pernelyg platus apibrėžimas. Geriau tiktų siauresnis apibrėžimas:
Teršalas yra medžiaga (paprastai cheminis junginys) arba atliekos, kuri dėl žmogaus veiklos pakliūva į aplinką ir gali sukelti nepageidaujamą poveikį.
Žemės ūkio taršą sukelia medžiagos medžiagos, kurios:
• sąmoningai paskleidžiamos aplinkoje - žemės ūkio cheminės medžiagos (pesticidai, trąšos), nuotekų dumblas ir kt.;
• yra žemės ūkio gamybinių procesų atliekos (siloso arba fermų nuotėkos);
• atsiranda suaktyvėjus gamtiniams procesams (azoto oksidai ariamose dirvose).
Kitos pakliūvančios į aplinką medžiagos, gali būti kenksmingos, jei jos:
• sudaro didelius kiekius;
• pasirodo „netinkamoje vietoje netinkamu laiku”;
• pavirsta kenksmingais antriniais teršalais (dėl cheminių procesų aplinkoje arba kokiame nors organizme).
Šiuo atveju geriausias pavyzdys yra tarša nitratais. Nitratų natūraliai yra visuose dirvožemiuose, ir jie būtini augalams. Jie tampa kenksmingais teršalais, kai:
• jų kiekis aplinkoje padidėja dėl žemės ūkio veiklos (pvz., naudojant neorganines trąšas), arba kai dėl žemės dirbimo paspartėja dirvožemio organinės medžiagos mineralizacija;
• jie patenka iš dirvos į aplinką.
Jų, kaip kenksmingų teršalų, poveikis paaiškėja tiriant ryšį tarp padidėjusio nitratų kiekio geriamajame vandenyje ir dviejų žmogaus ligų: kūdikių methemoglobinemijos ir skrandžio vėžio (žr. 2 skyrių). Abiem atvejais ne patys nitratai sukelia ligas, bet junginiai, kurie susidaro ir veikia labai specifinėmis sąlygomis.

1.3. Žemės ūkio taršos samprata
Daugelį metų žemės ūkis turėjo sąlyginai nedidelį poveikį aplinkai. Netgi aštuonioliktame ir devynioliktame amžiuose, kai naujos pramoninės technologijos iš esmės pakeitė kitas žmogaus veiklos sritis, žemės ūkis vis dar rėmėsi gamtiniais procesais, nuo kurių priklausė žemės ūkio augalų derlius bei gyvulių produktyvumas. Taigi tradicinis mišrus ūkis buvo gana uždara sistema, turėjusi nedidelį neigiamą poveikį gamtinei aplinkai. Nors žemės ūkyje ir buvo siekiama ilgalaikio agrarinių ekosistemų produktyvumo, tačiau greiti žemės ūkio gamybos pokyčiai per pastaruosius 50 metų sukėlė esminę aplinkos taršą.
Norint gerai suvokti taršos problemas, kylančias dėl žemės ūkio veiklos, būtina turėti žinių apie įvairių teršalų prigimtį ir būdą, kuriuo jie veikia aplinką. Taip pat reikia atsakyti į tris klausimus:
• kokios yra esminės žemės ūkio taršos priežastys?
• kokį poveikį aplinkai daro žemės ūkio tarša?
• kokių priemonių reikia imtis žemės ūkio taršai reguliuoti?
Šie esminiai klausimai kyla iš taip vadinamojo sąveikos „Poveikis – būklė – reakcija” (PBR) koncepcijos.
Derinio PBR koncepcija paprastai vartojama tiriant sąsajas ir grįžtamuosius ryšius tarp ūkinės veiklos ir aplinkos. Pagal šią koncepciją ryšys tarp atitinkamos ūkinės priemonės ir aplinkos nusakomas paprasta „kilpa”, kurioje:
• POVEIKIS aplinkai dėl žmonių ir ūkinės veiklos sąlygoja pokyčius;
• BŪKLĖ, arba vyraujančių aplinkos išteklių sąlygos, sukeliančios reakciją;
• visuomenės REAKCIJĄ, reikalaujančią pakeisti poveikį ir atkurti aplinkos būklę.

Raktiniai žodžiai

• zemes tarsa
• zemes ukio tarsa
• žemės tarša