Visuomenės nuomonės tyrimai

Tema	Sociologija
Tipas	Rašinys
Aprašymas	Visuomenės normos samprata. Visuomenės nuomonės tyrimų istorija. Visuomenės nuomonės tyrimai Lietuvoje. Visuomenės nuomonės apklausų funkcijos ir reikšmė. Nuomonės formavimasis: žiniasklaidos įtaka. Visuomenės nuomonės tyrimų metodika ir metodologija.
Patalpinta	2006-03-07
Parsisiuntė	623
	Parsisiųsti9 KB

Išsamus aprašymas

Visuomenės normos samprata


Lietuvoje yra prigijęs terminas „viešoji nuomonė“. Iš tiesų „public opinion“ galima versti ir kaip „viešoji nuomonė“ ir kaip „visuomenės nuomonė“. Atgimimo laikotarpiu, kai taip buvo populiari viešumo idėja, į žiniasklaidos apyvartą pateko pirmasis variantas. Praėjus dešimtmečiui šis vertinys skamba kiek parodoksaliai – visuomenės nuomonė, bent jau ta, kuri yra matuojama reprezentatyvių apklausų būdu, būtent ir nėra vieša, tai nuomonės žmonių, kurių absoliuti dauguma niekada neturėjo galimybės (ar neturėjo ir kitokio poreikio) ką nors pasakyti viešai (žiniasklaidos lygmenyje), ir tik tyrimų rezultatų publikavimas jų agreguotą nuomonę padaro vieša. Taigi geriau būtų pervadinti „visuomenės nuomonė“.
Visuomenės nuomonės apibrėžimų dėl paties reiškinio sudėtingumo priskaičiuojama dešimtys. Vienas iš dažniausiai naudojamų apibrežimų priklauso žymiam teoretikui Bernard Hennesy „tai žymios žmonių dalies išreikštas preferencijų kompleksas apie visiems bendrai svarbią problemą“. Problema turi būti aktuali ne tik individo bet ir bendruomenės, visuomenės lygmenyje (t.y. klausimas apie mėgstamą TV laidą gali nebūti visuomenės nuomonės objektas, bet klausimas apie šios laidos „uždarymą“, dėl kurių nors pvz. moralinių, motyvų jau gali tapti tokiu objektu).
Taigi, apibrėžiant visuomenės nuomonę kaip sociologinę sąvoką, naudosimės Bernard Henessy apibrėžimu, tačiau pripažinsime taip pat, kad visuomenės tyrimų metu gaunami faktai dažnai yra žymiai primityvesni ir juos vadinti „visuomenės nuomone“ yra kiek netikslu. Daugeliui atvejų, kadangi to išvengti neįmanoma, visuomenės nuomonė bus suprantama kaip reprezentatyvių tyrimų metu gautų atsakymų profiliai.


Visuomenės nuomonės tyrimų istorija


Tūkstantmečius didesnių ar mažesnių piliečių grupių nuomonės buvo išreiškiamos balsavimu. Vienas iš pavyzdžių – piliečių susirinkimai antikinės Graikijos miestuose. Mums artimesnis pavyzdys – bajorų seimai Lietuvos ir Lenkijos valstybėje. „Liberum veto“ - kiekvieno dalyvio teisė vetuoti bet kurį nutarimą, faktiškai sužlugdė galingą valstybę.
Tačiau visuomenės nuomonės tyrimai tokia prasme, kaip jie dabar yra suprantami, numato ne balsavimus susirinkimuose ar balsavimus nacionaliniuose rinkimuose, bet tam tikros dalies žmonių apklausas, kai jų rezultatai yra ekstrapoliuojami tiriamai aibei.
Tokių apklausų priešistorė siejama su „šiaudinių apklausų“ periodu. Sąvoka „šiaudinis balsavimas“ amerikiečių žodyne atsirado praeitame šimtmetyje. Tuo metu ji reiškė bet kurią aplausą prieš oficialius rinkimus į valstybinį postą. Paprastai tuom užsiimdavo žuranalistai. Matyt, kad tokių apklausų prognostika buvo menka, todėl ir buvo sakoma „šiaudinė“, t.y. menkavertė apklausa. Yra užfiksuota kad, JAV tokio pobūdžio apklausos vyko bent jau nuo 1824 m. Šie metai JAV buvo ypatingi: esmingai pasikeitė partijų konfiguracija politinėje scenoje, iš 24 valstijų aštuoniolikoje turėjo įvykti tiesioginis balsavimas, savo kandidatūras iškėlė neįprastai daug pretendentų. Susidomėjimas būsimų rinkimų rezultatu buvo didžiulis. Šiame politiniame fone ir prasidėjo stichiškos apklausos. Buvo apklausiami politikai, žurnalistai, laikraščių prenumeratoriai, būdavo naudojama pašto apklausa, interviu, viešose vietose pildomos anketos. Aišku, kad tokių apklausų rezultatai buvo neprezentatyvūs, prieštaringi.
Europoje visuomeninės nuomonės tyrimai vystėsi ne taip sparčiai: skirtingai nuo demokratiškų JAV, Europoje dar buvo gyvos monarchizmo, aristokratizmo tradicijos, nekalbant, kad daugelyje šalių įsivyravo autoritariniai ir totalitariniai režimai, vienok 1937 m. buvo įsteigtas pirmas viešosios nuomonės tyrimų institutas Didžiojoje Britanijoje, o 1938 m. – Prancūzijoje. Tik po karo 1947 m. pirmas tyrimų institutas buvo įsteigtas Vokietijoje.

Raktiniai žodžiai

• viesoji nuomone
• viešoji nuomonė
• visuomenės nuomonės tyrimai