MOKU.LT pradinis puslapis

Velnias pasakose ir sakmėse

Tema Lietuvių kalba
Tipas Referatas
Aprašymas Įžanga. Velnias pasakose. Velnias sakmėse. Velnių palyginimas pasakose ir sakmėse. Išvada.
Patalpinta 2009-01-09
Parsisiuntė 1039

Išsamus aprašymas

Įžanga
Mano tyrimo tikslas yra išsiaiškinti koks velnias yra pasakose ir sakmėse, ir rezultatus palyginti. Ištikrūjų aš nežinau labai daug apie tai, bet bus įdomu sužinoti. Velnias – tai senovės mitologinė būtybė kuri turėjo daug pavidalų. Jis tai žmogui padėdavo tai gadino žmogaus pdarytus darbus. Velnias labai pavydėjo Dievui ,jo galios ,nes viska ką Dievas sukūrė yra tobula o Velnias kai sukūre tai nieko jam nesigauna, todėl jis ir kiša koją tobuliausiam dievo kūriniui zmogui koją, kad žmogus ne pas Dieva patektu, o pas jį (kitaip tarinat pražūtų) ir jai bent vienai sielai taip nutinka velnias pradeda šaipytis. Velnias vaizduojamas labai įvairiai tai, kad yra baisus tai juokingas, protingas ar durnas.

Velnias pasakose
“Pasaka - tai pasakojamosios tautosakos rūšis. Jų pagrindą sudaro pramanyti įvykiai, veikėjai - "gražus melas", kuris patinka ir mažiems, ir dideliems. Lietuvių liaudies pasakos žanriniu atžvilgiu labai įvairios: stebuklų, žvėrių, legendų, kvailo velnio, juokų, melų pasakos. Jos skiriasi veikėjais ir kompozicija, temomis ir stiliumi, bet visas jungia bendra nuostata - tai, kas vaizduojama, yra pramanyta, netikra. Atsirado jos labai seniai, tada, kai žmonių kalba pasidarė pakankamai žodinga, lanksti, tinkama mintims bei įspūdžiams išreikšti. Tik pasakose vargšai skriaudžiamieji galėjo pasijusti stipresni, gudresni, pranašesni už skriaudėjus. Tik čia blogis nubaudžiamas, o gėris apdovanojamas.
Senoveje žmonės tikejo įvairiomis mitinėmis būtybėmis. Nesuvokdami gamtos reiškinių, jos paslapčių, sukūrė padavimus apie kaukus,aitvarus, laumes, milžinus, nykštukus, miškinius ir kt, Žmonės tikėjo , jog šie padarai gali lemti sėkmę, padėti lengviau prasigyventi. Kaltino juos ir dėl daugelio nesekmių . Manė ,kad negalima jų pykdyti. Vienas žmogaus fantazijos padarinių – velnias. Velnia įsivaizduodavo labai įvairiai , pavyzdžiui, jo nosis su viena skyle arba visai be skylių. Uodega ir ragai velniui buvo prisegti kiek vėliau. Daugelis pasakų, sakmių rodo kad velnias buves su ragais. “Velnias ir ropoja, ir keliais eina – vis grūva ir griūva. Susidaužė, visas kruvinas, nusilaužė jis ragus“,- teigiama pasakoje „Velnio bernavimas“.“Žiūri – kadgi velniukas sėdi su ragiukais“ („Avinukas ratuose“). Daug pasakų, sakmių byloja ,kad velnias buvęs ir su uodega: “Ir pamatė, kaip iš velėnos išlenda rudas kaip rankovė didumo ir rodo uodega i debesi“ („Perkūno dovona“). Daugelyje pasakų ir sakmių velniui prisegama juoda spalva: “Žiuri – atbėga toks juodas ponaitis ir šaukia....“ Juodas velnias ypač isigalejo XIX – XX a. Toks velnias dažnai minimas patarlėse, priežodžiuose bei mįslėse. Sakoma: “visi velniai juodi“ , “Tegul bus tavo velnias juodesnis“ , “Raudonas liežuvis juodą velnią laižo (ugnis katilą)“ , “Ne toks velnias juodas, kaip jį malevoja“.
Velniai vargina žmones. Jie neduoda ramybės nei kelyje, nei namuose: triukšmauja, svaido įvairius daiktus ir kitokiais būdais erzina žmones.


Raktiniai žodžiai

  • sakmes apie velnia
  • sakmiu velnias
  • velnias sakmese

Darbų paieška

Naujausi darbai


Naudingos nuorodos