Veiksmai esant ekstremaliai situacijai mokykloje

Tema	Sauga
Tipas	Referatas
Aprašymas	Kas yra ekstremali situacija? Ekstremalių situacijų rūšys. Rizikos įvertinimas – sudėtinė rizikos valdymo dalis. Pavojų identifikavimas. Rizikos valdymas.
Patalpinta	2009-06-12
Parsisiuntė	914
	Parsisiųsti13 KB

Išsamus aprašymas

• Kas yra ekstremali situacija?

Ekstremali situacija vadinama įvairiais vardais – nelaimė, bėda, avarija, katastrofa... Šiuolaikiniame pasaulyje kasdien kur nors susidaro ekstremalios situacijos. Jų skaičius, deja, ne mažėja, o auga. Kasmet beveik trys milijonai Žemės gyventojų žūsta ekstremalių situacijų metu, o materialiniai nuostoliai vertinami astronominiais skaičiais – nuo 50 iki 100 milijardų dolerių per metus. Kas gi yra ekstremali situacija ir kada situacija pasidaro ekstremali?
Ekstremali situacija – tai padėtis, kuri atsiranda dėl gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio priežasčių arba karo veiksmų ir lemia staigų ir didelį pavojų žmonių gyvybei ar sveikatai, turtui, gamtai, arba žmonių žūtį, sužalojimus ar turtinius nuostolius.
Ekstremalią situaciją gali sukelti ekstremalus įvykis. Tai – nustatytus kriterijus pasiekęs arba viršijęs gamtinio, techninio, ekologinio ar socialinio pobūdžio įvykis, keliantis pavojų žmonėms, jų fiziologinėms ar socialinėms gyvenimo sąlygoms, turtui, ūkiui ir aplinkai. Lietuvoje ekstremalių įvykių kriterijus nustatė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Yra numatytos įvairių gamtinių reiškinių, techninės kilmės įvykių, ekologinių nelaimių, socialinių įvykių ribos, kurias pasiekęs reiškinys ar įvykis gali būti pavojingas žmogaus sveikatai, gyvybei, turtui, gamtai.
Ekstremalios situacijos trukmė gali būti nuo kelių valandų iki dešimtmečių – iki nebus pašalinti visi ekstremalaus įvykio sukelti padariniai.

• Ekstremalių situacijų rūšys

Techninės priežastys – įvairių technologinių procesų sutrikimai, dėl kurių kyla gaisrai, įvyksta sprogimai, patenka į aplinką cheminiai ir radioaktyvieji teršalai, griūva pastatai, įvyksta įvairaus transporto avarijos, energetikos, magistralinių vamzdynų avarijos ir kiti ekstremalūs įvykiai, būdingi pramonės objektams ir komunikacijoms.

Ekologinės priežastys – atmosferos sudėties ir savybių, sausumos būklės, hidrosferos būsenos pakitimai.

Gamtinės priežastys, galinčios sukelti ekstremalias situacijas, - ryškūs klimatinių sąlygų pakitimai, sukeliantys stichines nelaimes, masiniai miškų ir durpynų gaisrai, pavojingi geologiniai reiškiniai, epidemijos, epizootijos, epifitotijos.

Socialinės kilmės priežastys – masinės riaušės ir neramumai, blokados, provokacijos, diversijos, teroro aktai, kariniai veiksmai Lietuvos ar kaimyninės valstybės teritorijoje.

• Saugumas

Saugumas – vienas pagrindinių žmogaus poreikių. Žmogus, grupė žmonių, bendruomenė, visuomenė, valstybė, galiausiai žmonija tikisi netrukdomai egzistuoti, vystytis bei kurti savo gerovę. Nepaisant poreikio būti saugiems, neatsiejama gyvenimo dalis yra rizika.

• Rizikos įvertinimas – sudėtinė rizikos valdymo dalis

Rizika – labai plati sąvoka, todėl įvairioje literatūroje galima sutikti daug ir įvairių rizikos apibrėžimų:

• rizika - atsitikimo tikimybė tam tikru laiko momentu.
• rizika – galimos pasekmės žmonėms, turtui, supančiai aplinkai.
• rizika – tikimybė (didelė ar maža), kad kažkas bus paveiktas pavojaus ir dėl to bus patirti nuostoliai.
Lietuvoje galiojančiuose teisės aktuose pateikiamas toks apibrėžimas:
Rizika – tai galinčio įvykti nelaimingo atsitikimo tikimybė ir jos galimas poveikis žmogui, gamtai ir materialinėms vertybėms (nuosavybei).

Rizikos valdymas – nuolatinis procesas, kuris tradiciškai susideda iš trijų svarbiausių dalių:
• pavojų identifikavimas ir suvokimas;
• rizikos lygio įvertinimas;
• priemonės ir veiksmai, mažinantys galimas pasekmes.


Daugelis autorių rizikos įvertinimą siūlo atlikti labai paprastu principu, vadovaujantis „penkių žingsnių“ planu:

1. Surasti gręsiančius pavojus.
2. Nustatyti kas ir kaip gali būti pažeista.
3. Įvertinti riziką ir saugumą didinančias priemones.
4. Surašyti gautas išvadas.
5. Periodiškai peržvelgti įvertinimą ir, esant reikalui, koreguoti.

Mokant įvertinti aplinkos rizikas, mokiniams nebus keliami tradicinės pedagogikos tikslai: formuoti žinias, gebėjimus ir įgūdžius, o bus formuojamas sugebėjimas orientuotis supančioje aplinkoje. Pavojai ir rizikos bus įvertinti ir moksleiviai teisingai juos suvoks, išsprendę daugelį konkrečių užduočių ir nustatę bendrus principus.

• Pavojų identifikavimas

Pavojai gali grėsti ne tik žmonėms, turtui, aplinkai, bet ir verslui, kultūrai ar net visuomenei. Mokyklos aplinka egzistuoja ne tik geografiškai apibrėžtoje aplinkoje – ji egzistuoja sociume, todėl grėsmės gali būti daug platesnės, o pavojai įvairesni. Sugebėjimas pažinti pavojus – vienas išgyvenimo faktorių.
Pavojaus sąvoka nėra vienareikšmė. Išskiriami nuolatiniai pavojai bei pavojai, progresuojantys laike ir erdvėje. Nuolatiniai pavojai – potencialūs ir pastovūs pavojai, kurie gali būti vadinami rizikos šaltiniais. Tai globalinis klimato atšilimas, aplinkos užterštumas, didelis naudojamų pesticidų kiekis, blogas erdvės planavimas, oro tarša, rūkymas ir pan. Šie pavojai kelia realią grėsmę tam tikrai aplinkai, žmonėms, bet su jais susigyvenama, prie jų priprantama. Pavojui, progresuojančiam laike ir erdvėje, būdingas negatyvios masės ar energijos, kuri negatyviai veikia žmones ir (ar) aplinką, išlaisvinimas. Tokį pavojų J. Wolanin vadina kinetiniu pavojumi (J. Wolanin, 2005). Tai gali būti pramoninė avarija, gaisras, potvynis, audra ir uraganas ir pan. Kinetiniai pavojai sukelia padarinius, kuriems likviduoti kviečiamos specialiosios gelbėjimo tarnybos.

Raktiniai žodžiai

• ekstremalios situacijos
• veiksmai esant ekstremaliai situacijai mokykloje
• gyventoju veiksmai esant ekstremaliai situacijai