Vaikų gimimas ir auklėjimas Senovės Graikijoje

Tema	Pedagogika
Tipas	Rašinys
Aprašymas	Vaikų gimimas ir auklėjimas Senovės Atėnuose.
Patalpinta	2008-02-23
Parsisiuntė	315
	Parsisiųsti4 KB

Išsamus aprašymas

Graikų moterys gimdydavo namuose.Atėnuose į gimdyvės namus paprastai ateidavo trejetas kaimynių ir pribuvėja. Pastaroji išmanė, kokiomis apeigomis maldauti deivės gimdyvių globėjos palankumo, bet ne ką tegelbėdavo, kai gimdymas būdavo sunkus. Bene kas penkta moteris per gimdyma mirdavo.Kai vaikutis gimdavo, padėjėjos sušukdavo tradicinę Oliogilę (kūdikio riksmas) .
Dauguma tėvų norėdavo sūnaus: Atėnuose berniukai buvo mylimi ir puoselėjami, net jei gimdavo silpni ar ligoti.
Graikijoje buvo paprotys pranešti draugams ir kaimynams apie kūdikio gimimą. Jei gimdavo sūnus, aukščiau namų durų pakabindavo alyvos šakelę ar laurų vainiką, jei gimdavo duktė- kuokštą vilnų, simbolizuojanį būdingą moterų darbą, t.y. verpimą, audimą.
Turtingų šeimų moterys atiduodavo savo vaikus maitinti žindytojoms; vėliau tuo versdavosi daug laisvų moterų, kurios be to darbo galėtų patekti į didelį vargą.
Naujagimio likimą, būtent ar jį priimti, ar ne, suaugusieji spręsdavo nedelsdami.. Tėvai galėdavo daryti su vaikais, ką norėdavo. Graikų šeimos galva neturėjo tokios absoliučios valdžios šeimoje kaip romėnų pater familias, bet vis vien galėdavo neauginti vaiko. Tokiu atveju naujagimis beveik visose graikų valstybėse būdavo be gailesčio išmetamas: padedamas kur nors gatvėje ar nuošalioje vietoje,suvystytas vystyklais su kokiu nors atpažinimo ženklu – papuošalu, siuvinėtu rūbeliu ar vokeliu. Nelaimingasis vaikas mirdavo, jei niekas jo nerasdavo arba neapsiimdavo; arba jį užaugindavo svetimi, ir tad prireikdavo atpažinimo ženklo, kad nustatę vaiko kilmę, tėvai vėliau galėtų išvengti galimų keblumų, pavyzdžiui, brolio ir sesers santuokos. Svetimieji vaiką išgelbėdavo ir užaugindavo irgi tikėamiesi materialinės naudos. Nevaisinga moteris bijodavo, kad vyras, norįs turėti vaikų , su ja išsiskirs; kad išlaikytu jį ir jo turtą, slapta susirasdavo ką tik gimusį vaiką ir parodydavo vyrui kaip savo pačios. Tarpininkaudavo pribuvėjos, žinančios, kur gimė vaikas, kurio tėvai nenori auginti. Už aitinkamą atlyginimą jos parduodavo vaiką ten, kur jis laukiamas.
Turtingų šeimų moterys atiduodavo savo vaikus maitinti žindytojoms; vėliau tuo versdavosi daug laisvų moterų, kurios be to darbo galėtų patekti į didelį vargą.
Paaugę vaikai jau daugiau dirbdavo namuose, padėdavo šeimai, ruošdavosi metui, kada reikės gyventi savarankiškai ir maitintis dažniausiai iš savo pačių darbo. Mergaitės daugiausia išmokdavo tik namų šeimininkės darbų. Kelios devynmetės Atėnų mergaitės būdavo mėnesiui siunčiamos į medžioklės deivės Artemidės šventyklą ,,vaidinti meškų“. Jos dalyvaudavo keistose apeigose, per kurias turėjo kaip paklaikusios lakstyti po apylinkes. Dar kelios paauglės per šventes giedodavo choruose. O apskritai iš mergaičių buvo tikimasi, kad ,,kuo mažiau valgys,laikys liežuvį už dantų ir žiūrės savo vilnų“. Siųsti mergaitę į mokykla – tai ,,duoti nuodingai gyvatei gerą geluonį“, kaip sako vienas graikų rašytojas. Todėl mergaitės paliekamos namie ir mokosi tų ,,menų“, kurių prireiks ištekėjus. Dauguma jų nemokėdavo nei rašyti, nei skaityti.

Raktiniai žodžiai

• graiku seima
• senoves graiku seima
• senoves graiku paprociai