Trichineliozė

Tema	Kita
Tipas	Referatas
Aprašymas	Trichineliozė. Pagrindinis žmonių trichineliozės šaltinis. Klinikiniai požymiai. Diagnozavimas. Gydymas ir profilaktika. Literatūra.
Patalpinta	2009-06-09
Parsisiuntė	191
	Parsisiųsti540 KB

Išsamus aprašymas

Trichineliozė (lot. trichinellosis) – parazitinė liga, kurią sukelia spiralinė trichina (Trichinella spiralis), priklausanti apvaliųjų kirmėlių klasei. Užsikrėtus, pirmieji simptomai atsiranda praėjus 1-2 dienai po infekcijos. Simptomai išryškėja praėjus 2-8 savaitėms.

Trichinella spp. lerva kiaulės raumenyse Trichinella spp. lerva kiaulės raumenyse Spiralinė trichina
(nenudažyta) (dažyta metileno mėliu)


ė Trichinellosis

Trichineliozė yra ūmus žmonių ir gyvūnų susirgimas, kurį sukelia Trichinella genties apvaliosios kirmėlės. Jei anksčiau buvo žinoma tik viena trichinelių rūšis T.spirali, tai dabartiniu metu pasaulyje išaiškintos net 8 trichinelių rūšys: T spiralis, T. pseudospiralis, T. papuae, T. nativa, T. britovi, T. nelsoni, T. zimbabviensis, T. murrelli. Visos trichinelių rūšys yra pavojingos žmogui. Dėl skirtingų biologinių savybių jos nevienodai prisitaiko prie įvairių šeimininkų ir aplinkos sąlygų, todėl trichineliozių rūšys paplitusios tam tikruose geografiniuose regionuose. Pavyzdžiui T.nativa atspari šalčiui ( -18C temperatūroje išlieka gyvybingos 4 metus), todėl labiausiai paplitusi arktinio ir subarktinio klimato šalyse, T.nelsoni – atspari aukštoms temperatūroms, paplitusi Afrikos žinduolių tarpe, T.murreli – paplitusi Šiaurės Amerikos vidutinio klimato rajonuose tarp naminių ir laukinių žinduolių, T.papuae – paplitusi Papua Gvinėjoje. T.spiralis, T.pseudospiralis, T.britovi – sutinkamos visame pasaulyje. Lietuvoje yra nustatytos 4 trichinelių rūšys: T spiralis, T. pseudospiralis, T. nativa, T. britovi. Skiriami du trichineliozės vystymosi ciklai: na¬minis (T. spiralis) ir laukinis (visos rūšys ir genotipai). Laukiniame vystymo¬si cikle trichineliozė dažniausiai plinta tarp laukinių mėsėdžių, šernų ir grau¬žikų. Žuvus šeimininkui, trichinelių lervos gali ilgai išlikti gyvybingos pūvan¬čiuose audiniuose. Priklausomai nuo gamtinių sąlygų jos gyvybingos išlieka iki 138 dienų. Naminiame vystymosi cikle trichinelės dažniausiai plinta tarp kiaulių ir graužikų. Naminiai gyvuliai užsikrėsti gali suėdę trichinelių lervomis užkrėstos mėsos, graužikų, taip pat dėl kanibalizmo.
Trichinelės neturi specifinių šeimininkų ir gali parazituoti daugelio žinduolių organizme. Pagrindinis ligos sukėlėjų rezervuaras yra laukiniai ir naminiai gyvūnai, mėsėdžiai ir visaėdžiai gyvūnai bei jūros žinduoliai. Viena trichinelių rūšis (T. pseudospiralis) gali parazituoti ne tik žinduolių, bet ir paukščių organizme. Visai neseniai buvo surasta nauja trichinelių rūšis (T.zimbabviensis), kuri parazituoja krokodilų organizme.
Pagrindinis žmonių trichineliozės šaltinis pasaulyje yra kiauliena bei kiaulienos gaminiai, sumedžiotų gyvūnų mėsa ir arklių mėsa. Vakarų Europos kai kuriose šalyse žmonių trichineliozės priežastis dažnai yra arkliena. Pavyzdžiui Prancūzijoje virš 50 proc. žmonių trichineliozės atvejų būna suvalgius užkrėstos trichinelių lervomis arklienos. Arkliai užsikrečia per pašarus, užterštus pelių ar kitų graužikų lavonais.

Raktiniai žodžiai

• trichinelioze
• trichineliozes pozymiai
• trichineliozė