Teisės pagrindai

Tema	Teisė
Tipas	Referatas
Aprašymas	Įvadas. Teisės aktai, reglamentuojantys saugomu teritorijų. Saugomų teritorijų įstatymo keitimo poreikis. Saugomų teritorijų pakeitimo projektas. Saugomų teritorijų pakeitimo projektas. Išvados.
Patalpinta	2011-11-18
Parsisiuntė	24
	Parsisiųsti30 KB

Išsamus aprašymas

Saugomos teritorijos – tai sausumos ir vandens plotai nustatytomis aiškiomis ribomis, turintys pripažinta moksline, ekologine, kultūrinę ir kitokia verte. Šiems plotams teisės aktais nustatytas specialus apsaugos ir naudojimo režimas. Saugomose teritorijose yra ribojama ūkinė veikla, sudaromos sąlygos natūraliam gamtos vystymuisi. Jose išlieka turtingesnis, natūralesnis ir įvairesnis kraštovaizdis. Savo estetinėmis savybėmis keliantis žmogui teigiamas emocijas. Saugomose teritorijose dažnai gamtos elementus papildo kultūros paveldo objektai. Saugomų teritorijų sistemoje turi atsispindėti visa šalies kraštovaizdžio įvairovė.
Dėl žmogaus veiklos natūralus gamtinis kraštovaizdis dažnai yra naikinamas, keičiamas, arba sukuriamas naujas kultūrinis kraštovaizdis, todėl vis mažiau lieka teritorijų, kuriose natūraliai vyktu gamtiniai procesai. Esant tokiai situacijai būtina išsaugoti teritorijas, kuriose yra mokslui ir kultūrai vertingu objektu. Saugomos teritorijos turi ne tik kultūrine, bet ir didžiule ekologine, socialine reikšme.
Didelis šiuolaikinis antropogeninis poveikis gamtai, pasireiškiantis ūkine veikla, didėjančiu apgyvendinimu, aplinkos užterštumu, rekreacija gamtoje ir kitokiu įsikišimų, kelia didelį pavoju natūralių ekosistemų išlikimui. Daugelyje šaliu nustatomi tam tikri ūkinės veiklos apribojimai, o tam, kad butu išsaugotos retos ekosistemos (kraštovaizdis, gamtiniai deriniai), organizmu genofondas, butu sudaryti rūšių ir bendrijų regeneracijos centrai, užtikrinta gamtiniu ištekliu įvairovę, sukurtos „lauko laboratorijos“ biologiniams procesams tirti gamtoje ir spręsti uždavinius, susijusius su racionalesniu gamtiniu resursu naudojimu. Saugomu teritorijų tinklas Lietuvoje šiuo metu užima per 999 tūkst. ha, t. y. 15,3 proc. šalies ploto. Saugomų teritorijų tinklą Lietuvoje sudaro:
 5 nacionaliniai parkai (4 gamtiniai, 1 istorinis) – Aukštaitijos, Žemaitijos, Dzūkijos, Kuršiu nerijos, Traku istorinis nacionalinis parkas. Nacionaliniai parkai užima per 156 tūkst. ha, t. y. 19 proc. saugomu teritorijų ploto;
 5 valstybiniai rezervatai – Čepkeliu, Kamanų, Viešvilės, Žuvinto gamtiniai rezervatai ir Kernavės kultūrinis rezervatas. Rezervatai sudaro 2 proc. saugomu teritorijų ploto;
 30 regioniniu parku, užimančių daugiau kaip 446,6 tūkst. ha, t. y. 57 proc. šalies saugomu teritorijų ploto;
 372 draustiniai, iš jų valstybiniai draustiniai, užimantys 19 proc. saugomų teritorijų ploto, ir savivaldybių draustiniai – 1 proc.;
 2 proc. Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų ploto užima biosferos rezervatai.
Valstybiniuose parkuose (užima apie 603 tūkst. ha) – kompleksinėse saugomose teritorijose – dėl kraštovaizdžio ir biologinės įvairovės svarbos, gamtos ir kultūros paveldo vertybių išsidėstymo netolygumo, universalios gamtos išteklių vertės bei žmogaus veiklos neišvengiamai persidengia, susikerta išsaugojimo, ūkinio ir rekreacinio naudojimo interesai. Tarpusavyje nesuderinus šių naudojimo interesų, nesubalansavus ekonominės plėtros, galima prarasti saugomas gamtos ir kultūros paveldo vertybes, bei teritorijas. Jų savitumą ir patrauklumą, sumenkinti turimus rekreacinius, estetinius ir kitus išteklius, gali prasidėti kraštovaizdžio degradavimas, išnykti saugomos rūšys, prasidėti nepageidaujami procesai.
Tikslas Atlikti Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų naudojimo reglamentavimo apžvalgą.
Išsikeliamo užduotys1. Aptarti teisės aktus, reglamentuojančius saugomų teritorijų apsaugą. 2. Nustatyti saugomų teritorijų įstatymo keitimo poreikį. 3. Atlikti Saugomu teritorijų įstatymo pakeitimo projektų analizę. Metodika naudotis statistikėmis ir loginėmis analizės metodai. Tyrimo metu išanalizuoti Lietuvos Respublikos, Europos Sąjungos teritorijų planavimo dokumentus, saugomu teritorijų steigimo ir apsaugos klausimais. Taip pat apžvelgti teisės aktų projektus.

Teisės aktai, reglamentuojantys saugomu teritorijų apsaugą

Lietuvos aplinkos teisei būdinga teisės aktų gausa, dažna kaita ir jų praktiniai taisymai. Aplinkos teisės įgyvendinimas priklauso nuo visuomenės, valstybės ir vietos savivaldos institucijų aplinkosauginio sąmoningumo ir pareigingumo. Skirtingi ekonominiai ir politiniai interesai, manymas, kad savi interesai yra svarbesni nei bendrieji. Skubotai priimami įstatymai gali pakenkti tiek saugomoms teritorijoms, tiek aplinkai. Aukščiausią juridinę galią turinčio teisės akto, t. y.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 straipsnyje: teigiama, kad Valstybė rūpinasi natūralios gamtines aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, tam tikru gamtos objektu ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami gamtos ištekliai. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatyme aplinkos apsauga apibrėžiama kaip aplinkos saugojimas nuo fizinio, cheminio, biologinio ir kitokio neigiamo poveikio ar padarinių, atsirandančių vykdant antropogenine veiklą. Šis įstatymas – tai programinio pobūdžio teisės aktas, įtvirtinantis nacionalinės aplinkos apsaugos politikos ir aplinkos teisės sistemos pagrindus, valstybinio aplinkos apsaugos valdymo sistema. Saugomų teritorijų steigimą, apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą jose reglamentuoja 1993 m. priimtas Lietuvos Respublikos saugomu teritorijų įstatymas, kiti įstatymai ir teisės aktai. 2001 m. priimta nauja saugomų teritorijų įstatymo redakcija, nustato specialių saugomų teritorijų steigimo tvarką, tvarkymo ir apsaugos teisinius pagrindus, nustato visuomeninius santykius, susijusius su saugomomis teritorijomis, saugomų teritorijų sistemą. Veikla saugomose teritorijose reglamentuoja.
1. Saugomų teritorijų, aplinkos apsaugos, nekilnojamųjų kultūros vertybių apsaugą, miškų, teritorijų planavimo, statybos bei kiti įstatymai (tarp jų žemės, žemės reformos, turizmo, piliečių nuosavybės teisiu į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymai.
2. Saugomų teritorijų nuostatai.
3. Saugomu teritorijų planavimo dokumentai
4. Saugomu teritorijų, jų zonų, teritorijos dalių ar paveldo objektų tipiniai ir individualus apsaugos, taip pat saugomų teritorijų regioniniai architektūriniai reglamentai, įskaitant laikinus reglamentus.
5. Apsaugos sutartys, kurios gali būti sudaromos dėl veiklos apribojimų saugomose teritorijose, konkrečių žemės, miško bei vandens telkinio naudojimo sąlygų nustatymo.
LR Seimo patvirtintoje 15-ios LR Vyriausybės veiklos programoje (2008-12-04, Nr. XIP-127) numatyta peržiūrėti veiklos ribojimus visose saugomose teritorijose, sugriežtinant apribojimus ar sustiprinant jų laikymosi kontrolę aukščiausio prioriteto saugomose teritorijose, tačiau kitose saugomose teritorijose – draudimus pakeisti reikalavimais nedaryti neigiamo poveikio aplinkai. Gamtos apsauga Lietuvoje taip pat reglamentuoja miškų įstatymas, saugomų gyvūnų, augalų, grybų rūšių ir bendrijų įstatymas. Laukinės gyvūnijos įstatymas, laukinės augalijos įstatymas, prekybos laukiniais gyvūnais taisyklės. Be minėtų įstatymų, su saugomomis teritorijomis susyja ir šie įstatymai, nutarimai ir nuostatai: teritorijų planavimo įstatymas; aplinkos ministro įsakymas „Dėl informacijos, reikalingos ataskaitų rengimui pagal 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos ir 1979 m. balandžio 2 d. Tarybos direktyvos 79/409/EEB dėl laukinių paukščių apsaugos reikalavimus, surinkimo“ ; nutarimas „Dėl Specialiųjų žemės ir miško naudojimo sąlygų patvirtinimo“ ; „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščiu apsaugai svarbiu teritorijų nuostatu patvirtinimo“ , „Dėl Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų arba jų dalių, kuriose yra paukščių apsaugai svarbių teritorijų, sąrašo patvirtinimo ir paukščių apsaugai svarbiu teritorijų ribų nustatymo“ ; „Dėl Saugomų teritorijų tipinių apsaugos reglamentų patvirtinimo“ ; „Dėl Kompensacijų privataus miško savininkams ir valdytojams, kurių valdose steigiama nauja saugoma teritorija, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažina gaunama nauda arba uždraudžia ankščiau vykdytą veiką, apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ; „Dėl kompensacijų žemės savininkams ir valdytojams, kurių žemės valdose steigiama nauja saugomą teritoriją, keičiamas esamos saugomos teritorijos statusas arba nustatyti veiklos apribojimai realiai sumažiną gaunamą naudą“.
Direktyva dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo nustato bendrus poveikio aplinkai vertinimo principus, reglamentuoja visuomenės dalyvavimą poveikio aplinkai vertinimo procese bei nustato poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste procedūras. Visi direktyvos reikalavimai perkelti ir įgyvendinti 2000 m., priėmus planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo pakeitimo įstatymą, reglamentuojanti planuojamos ūkinės veiklos, galinčios turėti poveiki aplinkai, vertinimo procesą ir šio proceso dalyviu santykius. 2005 m. birželio 21 d. redakcijos įstatymu buvo patobulintos ir su direktyva suderintos ankstesnės redakcijos įstatymo nuostatos. Šiame įstatyme reglamentuojama poveikio aplinkai vertinimo proceso eiga. Šis vertinimas atliekamas, kai planuojama ūkinė veikla, yra įrašyta i planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašą, kai atrankos metu nustatoma, kad planuojamai ūkinei veiklai poveikio aplinkai vertinimas yra privalomas, arba kai planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali daryti poveiki Europos ekologinio tinklo „Natūra 2000“ teritorijoms, o instituciją, atsakingą už saugomų teritorijų apsaugos ir tvarkymo organizavimą, t. y. Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos Ministerijos, nustato, kad šis poveikis gali būti reikšmingas.
Be strateginio pasekmių aplinkai vertinimo, planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo ir teritorijų planavimo procesu, yra ir poveikio teritorijai vertinimas, kurį reglamentuoja Direktyva 92/43/EEB. Joje teigiama, kad bet kokiems planams ir projektams, tiesiogiai nesusijusiems arba nebūtiniems saugomą teritoriją tvarkant, bet galintiems ją reikšmingai paveikti individualiai ar kitais planais arba projektais, turi būti atliekamas jų galimo poveikio teritorijai vertinimas. Direktyvos 92/43/EEB nuostatos perkeltos ir įtvirtintos į Lietuvos aplinkos teise Saugomų teritorijų įstatyme ir Vyriausybės 2004 m. kovo 15 d. nutarimu Nr. 276 „Dėl Bendrųjų buveinių ar paukščių apsaugai svarbių teritorijų nuostatų patvirtinimo“. Planai ir projektai turi būti įvertinti poveikio aplinkai įvertinimo įstatymo, teritorijų planavimo įstatymo ir vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, kuri įtvirtinta aplinkos ministro 2004 m. gruodžio 1 d. įsakyme Nr. D1 – 609 „Dėl planų ar programų įgyvendinimo poveikio įsteigtoms ar potencialioms „Natūra 2000“ teritorijoms reikšmingumo nustatymo tvarkos aprašo patvirtinimą. Žinant, kad nuo aplinkos būklės, kraštovaizdžio stabilumo ir biologinės įvairovės priklauso žmonių sveikata ir gerovė, kad žmogaus veiklos lemiamų gamtinių procesų pokyčiai yra ilgalaikiai, ir jų neigiamas poveikis gali pasireikšti po daugelio metų, būtina atsižvelgti į ateities kartų reikmes bei išsaugoti saugomu teritorijų vientisumą, nustatyti tinkama naudojimo rėžimą ir įvertinti galimo veikimo ir neveikimo naudą.