Teisėkūra

Tema	Teisė
Tipas	Kursinis darbas
Aprašymas	Įvadas. Teisėkūros subjektai. Teisėkūros būdai. Teisėkūros rūšys. Teisėkūros stadijos. Teisėkūros principai. Teisėkūros juridinė technika. Išvados.
Patalpinta	2005-12-20
Parsisiuntė	1756
	Parsisiųsti27 KB

Išsamus aprašymas

Socialinio intereso siekis tapti visuomenine tvarka prasideda nuo to intereso performulavimo į teisines idėjas - tam tikrą pageidaujamo elgesio projektą. Kad pajėgtų daryti realų poveikį žmonių elgesiui, šios idėjos-projektas turi peržengti teisinės sąmonės ribas ir virsti teisės normomis. O tokio idėjų „perdirbimo" į teisės normas procedūrų sistema ir yra teisėkūra. Tai visuomenės ar įgaliotų valstybės institucijų veikla, kuria siekiama sukurti, pakeisti arba panaikinti teisės normas atsižvelgiant į visų visuomenės narių teisių ir teisėtų interesų apsaugos bei įgyvendinimo poreikius. Platesniu požiūriu teisėkūra - procesas nuo teisimo sumanymo, teisinės idėjos suformulavimo iki teisės normos priėmimo ir paskelbimo (promulgacijos). Teisėkūra yra ir tas momentas, nuo kurio į teisės tapsmą įsitraukia valstybė; tai forma, kuria teisė susivienija su valstybe, kad būtų užtikrinama tolesnė socialinių interesų juridizavimosi eiga. Teisine kūryba valstybė tampa institucine teisės dalimi. Būtent dėl šios funkcijos teisėkūra yra viena iš svarbiausių valstybinės veiklos krypčių, nes viskas, kas viešai ir svarbaus daroma teisinėje valstybėje, daroma remiantis teisės normomis arba bendraisiais teisės principais. Teisėkūros tikslas demokratinėje visuomenėje - formuluoti teisės normas siekiant užtikrinti žmogaus teisių saugą ir jų įgyvendinimą. Socialiniu požiūriu teisėkūra yra tautos valios diegimas į įstatymus, jos įforminimas įvairiuose teisės aktuose ir bendrojo privalomojo pobūdžio suteikimas įstatymuose esančioms taisyklėms. Teisėkūra apima valstybės įgaliotų institucijų veiklą rengiant, priimant, keičiant arba papildant norminius teisės aktus. Teisėkūra yra sudedamoji teisės formavimo dalis ir apima ne vien tiesioginį, bet ir parengiamąjį procesą, nes reikia nuolat gerinti išleidžiamų teisės aktų kokybę, o ši priklauso ne tiek nuo valstybės institucijų teisėkūros veiklos, kiek nuo vieno ar kito akto parengimo. Kad priimamas aktas maksimaliai atitiktų visuomenės gyvenimo poreikius ir būtų veiksmingas, reikia iš anksto išspręsti jo pobūdžio, formos, vidinės struktūros, vietos ir vaidmens tarp kitų teisės aktų problemas. Pirmiausia reikia nustatyti tesės akto parengimui padedančius ar trukdančius veiksnius. Būtina tiksliai prognozuoti pozityvius ir negatyvius jo įgyvendinimo padarinius. Darbo metodas: literatūros analizė. Darbo šaltiniai: Alfonsas Vaišvila „Teisės teorija“, Stasys Vansevičius „Valstybės ir teisės teorija“, Lietuvos Respublikos Konstitucija. Darbo tikslas: 1) teisėkūros subjektų nustatymas; 2) teisėkūros būdų apžvalga; 3) teisėkūros rūšių palyginimas; 4) teisėkūros stadijų analizė; 5) teisėkūros principų reikšmė; 6) teisėkūros juridinės technikos reikšmė. Darbo reikšmė: paskaitos skaitymas.
Teisėkūros subjektai. Teisėkūros subjektai: 1. Tauta. 2. Įgaliotos valstybės institucijos (Seimas, Prezidentas, Vyriausybė, kitos valdymo institucijos). 3. Teismai. 4. Piliečiai, įgyvendinantys savo subjektines teises (testamentų, civilinių sandorių, darbo sutarčių sudarymo subjektai). Teisėtai sudarytai ir galiojančiai civilinei sutarčiai naujasis CK pripažįsta įstatymo galią (6.189 str.). Tai reiškia, kad piliečių sutartimi sukurta individuali elgesio taisyklė negali būti atšaukta ar pakeista jokiu įstatymo lydimuoju (poįstatyminiu) aktu, o tik įstatymu, ir tokiu, kuris nepažeistų konstitucinių žmogaus teisių.

Raktiniai žodžiai

• teisekura
• teisėkūra
• teisekuros principai