Tautiniai drabužiai

Tema	Etika
Tipas	Analizė
Aprašymas	Tautiniai drabužiai. Aukštaičių drabužiai. Galvos papuošalai, nuometai. Juostos. Dzūkų drabužiai Suvalkiečių drabužiai. Žemaičių drabužiai.
Patalpinta	2007-12-02
Parsisiuntė	1740
	Parsisiųsti227 KB

Išsamus aprašymas

Tautiniai drabužiai
Tautiniai drabužiai – tai liet. valstiečių tradiciniai išeiginiai drabužiai. Veikiami istorinių, ekonominių, socialinių, gamtinių sąlygų, papročių, tradicijų galutinai susiformavo iki XIX a. vidurio. Lietuvoje yra 5 regioniniai tautinių drabužių tipai: aukštaičių, dzūkų,suvalkiečių, žemaičių. Vietoj tautinių drabužių liet. valstieciai XX a. pr. pradėjo dėvėti pagal Europos madas siūtus išeiginius drabužius. Iš tradicinių drabužių susiformavę tautiniai drabužiai dėvimi daugiausia liaudies šokėjų, dainininkų.
Aukštaičių drabužiai
Aukštaičių vyrų – drabužiams būdinga pilkos ir rudos durtinės (daugiausia aplinkui rauktos) ir dvisiūlės į apačią platėjančios sermėgos. Jos būdavo sujuosiamos pinta,vyta,kartais rinktine 10-20 cm pločio margaspalve juosta arba baltu, galuose raudonais žičkais užaustu rankšluosčiu. Kelnės tos pačios spalvos kalp ir sermėgos, tik Š.Aukštaitijoje margaspalvės,languotos,dryžuotos,sujuostos 5-6 cm pločio ta pačia technika austa juosta.Marškiniai balti, maža stačia arba atverčiama apykaklaite, puošta dantukais. Apavas – juodi arba balti auliniai batai (dažniausiai su atvartais),parišti odinėmis pintomis arba vytomis juostelėmis (pakelėmis), užsibaigiančiomis tos pačios odos karpytais šepetėliais. Galvos apdangalai - avių vilnų įv. formų veltos skrybėlės arba kepurės.
Aukštaičių moterų drabužiai – jų skiriamasis bruožas - vyraujanti balta spalva: balti nuometai, marškiniai, prijuostės, o kartais ir sijonai.
GALVOS PAPUOŠALAI, NUOMETAI
Gražiausiu jaunų merginų papuošalu būdavo ilgos kasos, į kurias jos įpindavo spalvotus kaspinus. Ant galvos jos užsidėdavo rūtų ar kitų gėlių vainikus, nešiodavo sidabro, aukso spalvos galionus bei kaspinų karūnas. Nuotakos ir jų pamergės užsidėdavo kalpokus, kuriuos dabindavo gėlėmis, o prie visų tų puošmenų dar prisegdavo pluoštus liemenį siekiančių įvairiaspalvių kaspinų.
Per vestuvių apeigas jaunajai nuo galvos nuimdavo rūtų vainiką ir jį pakeisdavo nuometu - simboliniu ištekėjusios moters galvos apdangalu, kurį senu papročiu privalu būdavo ryšėti visą savo gyvenimą.
Nuometus ausdavo 3-4 m. ilgio iš ploniausių ir gražiausių lino gijų. Aukštaitės ryšėdavo ir mažesnius, lengvesnius nuometėlius (galvaraiščius) arba baltas kiauraraščiu siuvinėtas skareles.
JUOSTOS
Tai dekoratyviniai audiniai, skirti vyrų bei moterų drabužiams sujuosti, sijonų, prijuosčių juosmenims, autų,lauknešėlių ir krepšelių parišimui.Juostas ausdavo dovanoms ir įvairiems sveikinimų ceremonialams, reiškiantiems ypatingą pagarbos ženklą. Aukštaitijoje būdavo naudojamos siauros "rinktinės","austinės" juostos, tačiau daugiausiai -"pintinės". Jų raštai labai paprasti, su ritmiškai pasikartojančiais "eglučių" bei "rombų" motyvais. Visas grožis jose - spalvų žaisme, derinant raudonus, žalius, juodus, rudus, violetinius bei geltonus siūlus.
Aukštaitės, kaip ir visos Lietuvos moterys, šaltesniu metų laiku gobėsi vilnonėmis languotomis skaromis, vilkėdavo pilko arba rudo milo sermėgomis, puoštomis juodu aksomu, dirbtinu kailiu.

Raktiniai žodžiai

• tautiniai drabuziai
• lietuviu tautiniai drabuziai
• tautiniai drabužiai