Svarbiausių politologijos terminų žodynėlis

Tema	Politologija
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Absoliutinė monarchija. Absoliutizmas. Administracija. Agresija. Akredicija. Aksioma. Ambasada. Ambasadorius. Anarchija. Anoniminė interesų grupė. Apatridas. Apolitiškumas. Arbitražas. Aristokratija. Armija. Asocijuota interesų grupė. Atašė. Atstovaujamoji demokratija. Autarkija. Autonomija. Autoritarizmas. Bajorija. Balsavimas. Biudžetas. Biudžeto deficitas. Biurokratija. Centras. Charge d‘ affaires. Charizma. Chartija. Civilinė administracija. Coup d‘ etat. Daugiapartinė sistema. Daugumos atstovavimo (DA) (mažoritarinė) rinkimų sistema. Daugumos valdymas. Deficitas (biudžeto). Dekolonizacija. Demagogija. Demokratija. Deputatas. Derybos. Dešinieji. Diarchija. Diktatūra. Dilema. Dinastija. Diplomatas. Diplomatija. Diplomatinė tarnyba. Diplomatinis korpusas. Doktrina (politinė). Dominuojanti partija. Dotacija. Duajenas (diplomatinio korpuso). Dviejų kalavijų teorija. Dvipartinė sistema. Egzekutyvinė valdžia. Elektoratas. Federacija. Filiacija. Fizinė bazė (valstybės). Frakcija. Galia (valstybės). Galios pusiausvyra. Geografinis valdžios suskirstymas. Geopolitika. Gerilja. Globalizmas. "Grobio dalijimo" sistema. Idealizmas. Imperializmas. Impičmentas. Individualizmas. Institucija (valdžios). Institucinė interesų grupė. Integracija (tarptautinė). Interesų grupė. Interpeliacija. Investitūra. Įstatymas. Įstatymų leidimo valdžia. Izoliacija (politinė). Izoliacionizmas. Jurisdikcija. Jurisprudencija. Jus sangvinis. Jus soli. Kadencija. Kairieji. Kancleris. Kapitalas. Kapitalizmas. Karalius. Karas (pasaulinis). Karas (pilietinis). Karas (Šaltasis). Karas (tarpvalstybinis). Kasta. Koalicija. Kodeksas. Kodifikacija. Kohabitacija. Kolonializmas. Kolonija. Kompetencija. Kompromisas. Komunizmas. Konciliarinė bažnyčios teorija. Konfederacija. Konservatizmas. Konstitucija. Konstitucinė monarchija. Konstitucionalizmas. Konsulas. Konsulinė tarnyba. Kontrasignacija. Korporacija. Korporatyvizmas. Korupcija. Krizė (vyriausybės). Kvalifikuota dauguma. Kvorumas. Laissez faire. Legalumas. Legatas. Legislatyvinė valdžia. Legitimumas. Liberalizmas. Lyderis. Lobizmas. Luomas. Makiavelizmas. Makroekonomika. Mandatas. Marksizmas. Mažoritarinė rinkimų sistema. Mažumos valdymas. Memorandumas. Meras. Metropolija. Mikroekonomika. Minimalus atstovimo slenkstis. Ministerija. Ministras. Ministras "be portfelio". Ministras pirmininkas. Mokestis. Mokslas. Monarchas. Monarchija. Monarchinis suverenitetas. Moratoriumas. Muitas. Nacija. Nacionaliniai interesai. Nacionalizacija. Nacionalizmas. Natūralizacija. Naujoji tarptautinė ekonominė tvarka. Neasocijuota interesų grupė. Neokolonializmas. Nepasitikėjimo votumas. Neutralitetas. Nevalstybiniai tarptautinės politikos veikėjai. Nota. Nuncijus. Ochlokratija. Oligarchija. Ombudsmenas. Opozicija. Organizacijos (tarptautinės). Parlamentas. Parafavimas. Parlamentinis-prezidentinis valdymas. Parlamentinis valdymas. Partija (politinė). Partinė sistema. Partizaninis karas. Pasaulinis karas. Periferija. Persona non grata. Perversmas (karinis). Peticija. "Pietūs". Pilietybė. Pilietinis karas. Pilietinis nepaklusnumas. Pilietis. Plebiscitas. Pliuralizmas. Policija. Polis. Politika. Politikas (profesionalus). Politinė doktrina. Politinė partija. Politinis ratas. Politinis spektras. Politinis sprendimas. Politologija. Popiežius. Pozicija. Premjeras. Prezidentas. Prezidentinis valdymas. Privatizacija. Probleminė situacija. Procedūra. Profesinė sąjunga. Progresyvinis mokestis. Proporcingo atstovavimo (PA) rinkimų sistema. Protektoratas. Provokacija. Pusiau periferija. Pusiau prezidentinis valdymas. Radikalizmas. Ratas (politinis). Ratifikacija. Realizmas. Realpolitik. Referendumas. Reforma. Reprezentacija (valstybės). Respublika. Revoliucija. Revizionistinė valstybė. Režimas (tarptautinis). Rinkimai. Rinkiminė apygarda. Rinkimų cenzas. Rinkimų sistema. Satelitinė valstybė. Separatizmas. Siena (valstybės). Sinekūra. Slenkstis (minimalaus atstovavimo). Socialdemokratija. Socialinė grupė. Socializmas. Sosto kalba. Spikeris. "Stabdžių ir atsvarų" sistema. Status quo. Status quo valstybė. Stoicizmas. Subnacionaliniai tarptautinės politikos veikėjai. Subsidija. Supranacionaliniai tarptautinės politikos veikėjai. Suspendavimas. Suspensyvinis veto. Sutarties teorija. Suverenas. Suverenitetas. Šaltasis karas. "Šiaurė". Taika. Tarptautinė integracija. Tarptautinės organizacijos. Tarptautinė teisė. Tarptautinis režimas. Tarptautinis valdininkas. Tarpusavio priklausomybė. Tauta. Tauta (valstybės). Tautinė mažuma. Tautos suverenitetas. Teisė. Teritorija (valstybės). Teritoriniai vandenys. Tiesioginė demokratija. Tironija. Totalitarizmas. Transnacionaliniai tarptautinės politikos veikėjai. Trečiasis pasaulis. Unitarinė valstybė. Utopija. Utopizmas. Užsienio politika. Vadovas (valstybės). Valdininkas. Valdžia. Valdžios institucija. Valdžios koncentracija. Valdžios šaltinis. "Valdžių padalijimas". Valstybė. Valstybės administracija. Valstybės biudžetas. Valstybės tauta. Valstybės vadovas. Vienbalsiškumas. "Vienpartinė sistema". Viešoji nuomonė. Vietinė savivalda. Vykdomoji valdžia. Vyriausybė. Vyriausybės krizė. Visuomenė. Visuomenės sutarties teorija. Votumas (nepasitikėjimo).
Patalpinta	2008-02-15
Parsisiuntė	1696
	Parsisiųsti48 KB

Išsamus aprašymas

Svarbiausių politologijos terminų žodinėlis

Absoliutinė monarchija žr. Monarchija.
Absoliutizmas (lot. absolutus – besąlygos, neapibrėžtas) –neribotos valstybės valdžios forma: visa valdžia priklauso vienam valdovui.
Administracija (valstybės) (lot. administracio – tvarkymas, vadovavimas) – valdininkai ir tarnautojai, vykdantys valstybės politikų priimtus sprendimus ir nutarimus.
Agresija (lot. aggresio – užpuolimas) – tarptautinei teisei prieštaraujantis valstybės ginkluotos jėgos vartojimas prieš kitos valstybės suverenitetą, teritorijos neliečiamybę ir politinę nepriklausomybę.
Akredicija (lot. accredo – pasitikiu) – įgaliojimas būti atstovu užsienio valstybėje ar tarptautinėje organizacijoje.
Aksioma (gr. axioma ) teiginys, kuris priimamas kaip savaime suprantamas ir nereikalaujantis įrodymo.
Ambasada (pranc. ambassade) – aukščiausioji valstybės diplomatinė atstovybė užsienio šalyje.
Ambasadorius (pranc. ambassadeur) – aukščiausias diplomatinio atstovo rangas.
Anarchija (gr. anarchia) – valdžios nebuvimas, bevaldystė.
Anoniminė interesų grupė (gr. anonymos – bevardis) –interesų grupė, kuri susiformuoja spontaniškai, nepasižymi dideliu organizuotumu, neturi ryškių lyderių ir egzistuoja trumpą laiką.
Apatridas (gr. a – neigimo priešdėlis + patris (kilm. patridos) – tėvynė) – asmuo be pilietybės.
Apolitiškumas (gr. a – neigimo priešdėlis + politike – politika) – abejingumas politikai, nesidomėjimas ja.
Arbitražas (lot. arbiter – tarpininkas) – ginčų, taip pat ir tarpvalstybinių, sprendimo būdas: šalys kreipiasi ne į teismą, o į trečiąjį asmenį –arbitrą. Arbitras parenkamas šalių susitarimu.
Aristokratija (gr. aristokratia = aristos – geriausias + kratos – valdžia) – senovės Graikijoje – turtingiausių ir kilmingiausių piliečių vyriausybė. Dabar šis terminas reiškia turtingiausią, kilmingiausią ar labiausiai privilegijuotą bet kurio socialinio sluoksnio ar luomo viršūnę.
Armija (lot. armo – ginkluoju) – ginkluotosios valstybės pajėgos arba kariuomenė. Tai ypatinga sudedamoji valstybės administracijos dalis, kuriai pavesta užtikrinti valstybės saugumą, ginti ją nuo galimos kitų valstybių agresijos.
Asocijuota interesų grupė (lot. associatio – sujungimas) – laisvai susikūrusi organizuota valstybės piliečių grupė (pvz., profesinė sąjunga), siekianti norima linkme paveikti vyriausybės politiką.
Atašė (pranc.. attache – pritvirtintas) – žemiausias diplomatinio atstovo rangas; diplomatinės atstovybės kurios nors srities specialistas, pvz., karo atašė, prekybos atašė, kultūros atašė ir kt.
Atstovaujamoji demokratija žr. Demokratija.

Autarkija(gr. autarkeia – savęs patenkinimas) –uždaro, be tradicinių tarptautinių ekonominių ryšių, savo poreikius patenkinančio valstybės ūkio kūrimas.
Autonomija (gr. autonomija – nepriklausomybė) –savivalda, savarankiškumas, teisė pačiam tvarkyti savo reikalus.
Autoritarizmas (pranc.. autoritaire – valdingas, diktatoriškas) – nedemokratinio, diktatūrinio valdymo forma: vyriausybė nėra atsakinga savo piliečiams už vykdomą politiką, valstybėje varžoma piliečių politinė veikla, nevyksta reguliarūs ir laisvi rinkimai.

Bajorija – turintis išimtinių teisių, lengvatų arba privilegijų luomas viduramžių Europoje.
Balsavimas – balso padavimas rinkimuose už vieną ar kitą kandidatą. Balsavimas gali būti viešas ir slaptas, tiesioginis ir netiesioginis, lygus (visi balsuotojai turi po vieną balsą) ir nelygus.
Biudžetas (valstybės) (angl. budget – krepšelis) – valstybės vyriausybės pajamų ir išlaidų sąmata.
Biudžeto deficitas žr. Deficitas (biudžeto).
Biurokratija (pranc. bureaucrate = pranc. bureau – biuras + gr. kratos – valdžia) – vienas iš galimų ir šiuo metu visuotinis valstybės administracijos organizavimo būdas, kurio ypatybės: 1) griežtai hierarchinė organizacija, kur žemesnieji organai turi paklusti aukštesniesiems, 2) valdininkų funkcijos yra aiškiai apibrėžtos ir standartizuotos instrukcijose ir statutuose, 3) vietą valstybės administracijoje gali užimti tik tas asmuo, kurio pasirengimas atitinka numatomo darbo turinį. Kasdieniniame gyvenime terminas „ biurokratija“ dažnai žymi tik nepatenkinamą valdininkijos veiklą. Toks termino vartojimas yra nepagrįstai susiaurintas.

Centras – žr. Periferija.
Charge d‘ affaires [šaržė dafėr] (pranc. – reikalų patikėtinis) – ketvirtas pagal rangą diplomato titulas, reiškiantis laikinąjį valstybės reikalų patikėtinį, kuriam pavedama pavaduoti išvykusį ar dėl kitų priežasčių nesantį aukščiausio rango atstovą –ambasadorių ar įgaliotąjį ministrą. Terminas paprastai vartojamas prancūzų kalba ir neverčiamas į kitas kalbas.
Charizma (gr. charizma – malonė, dovana) – išskirtinis asmens ar asmenų grupės savybė, kuria gali būti grindžiama jų teisė valdyti kitus žmones, valstybę.
Chartija (gr. chantes – popierius, raštas) – politinis dokumentas, kuriame skelbiami pagrindiniai kurios nors politinės grupuotės ar organizacijos principai. Pvz., Jungtinių Tautų Organizacijos Chartija, Lietuvos Piliečių Chartija ir kt.
Civilinė administracija (lot. civilis – pilietinis) – valstybės administracijos dalis (neskaitant valstybės ginkluotųjų pajėgų ir policijos), vykdanti politikų sprendimus, kurie liečia civilių (ne kariškių) valstybės piliečių reikalus.
Coup d‘ etat [kū dėta] (pranc.) – valstybinis perversmas. Šis terminas labai dažnai tekstuose neverčiamas ir vartojamas prancūzų kalba. Taip pat žr. Perversmas.

Raktiniai žodžiai

• politologijos terminai
• apatridas
• politologijos terminu zodynas