Sutarčių teisės samprata. Sutarčių teisės principai. Sutarčių sudarymas ir vykdymas

Tema	Teisė
Tipas	Referatas
Aprašymas	Sutarties reikšmė ir jos samprata. Sutarčių teisės principai. Sutarties laisvės principas. Sąžiningumo principas. Ekonomiškumo principas. Šalių bendradarbiavimo principas. Šalių lygiateisiškumo principas. Sutarčių sudarymo tvarka. Sutarčių vykdymas. Tinkamas sutarties įvykdymas. Kreditoriaus ir skolininko veiksmai. Išvados.
Patalpinta	2010-09-20
Parsisiuntė	514
	Parsisiųsti34 KB

Išsamus aprašymas

Sutarties reikšmė ir jos samprata. Sutartis yra labiausiai paplitusi sandorių rūšis . Tik nedidelę jų dalį sudaro vienašaliai sandoriai. Sutartimi įforminami turtiniai ir kai kurie neturtiniai teisiniai santykiai tarp fizinių asmenų , tarp ūkio subjektų (įmonių) bei tarp fizinių ir juridinių asmenų . Tai pagrindinė prekinių-piniginių santykių teisinė forma . Dažniausiai sutartys sudaromos civilinėms teisėms ir pareigoms nustatyti , rečiau – joms pakeisti arba nutraukti . Jų reikšmę parodo tai , kad sutarčių sudarymo tvarkai , jų turiniui , vykdymui bei teisiniams padariniams sutarčių neįvykdžius arba įvykdžius netinkamai nustatyti skirta daugiau kaip pusė galiojančių civilinės teisės normų . Didžiausią ekonominę reikšmę sutartis turi reguliuojant turtinius santykius tarp ūkio subjektų . Savo turiniu tai labai įvairios sutartys . Jos yra materialinio – techninio aprūpinimo , prekių tiekimo organizacijoms , statybos , projektavimo , konstravimo , transporto pervežimų ir kitokios teisinės formos . Dauguma sutarčių , sudaromų tarp ūkio subjektų ir fizinių asmenų , skirtos tenkinti fizinių asmenų materialinius ir kultūrinius poreikius . Mažmeninės prekybos teisinė forma yra pirkimo – pardavimo sutartis . Fiziniai asmenys transporto organizacijų patarnavimais naudojasi remdamiesi pervežimo sutartimi , butais – gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi , buitiniais patarnavimais – rangos sutartimi ir t.t.
Civilinė teisinė sutartis taip pat naudojama užsienio prekyboje . Jos teisinis pagrindas yra tarpvalstybinės sutartys , susitarimai . Jais remiantis sudaromi sutartiniai santykiai tarp Lietuvos Respublikos ir užsienio organizacijų ir firmų . Valstybė , reguliuodama užsienio prekybą , sutartiniams santykams taiko atskirą teisinį režimą , kuris skiriasi nuo bendrų sutartinių santykių režimo .
Terminas „sutartis“ civilinėje teisėje vartojamas įvairiomis prasmėmis (1 schema) . Kaip sutartis yra suprantama :
1) rašytinis dokumentas , kuris nustato šalių teises ir pareigas ;
2) teisinis santykis , kuris atsiranda iš šalių susitarimo ;
3) juridinis faktas , kuris yra šalių susitarimas .
Sutarties samprata.
Mus sutartis domina kaip juridinis faktas , kurio pagrindas yra prievolinis teisinis santykis . Šia prasme sutartis – tai dviejų ar daugiau asmenų įstatymo reikalaujama tvarka ir forma išreikštas susitarimas dėl civilinių teisių ir pareigų sukūrimo , pakeitimo ir panaikinimo . Pagrindinis sutarties požymis yra šalių susitarimas . Tai dviejų ar keleto asmenų , kurie civiliniame teisiniame santykyje dalyvauja kaip atskira šalis , valios reiškimas . Valios reiškimas yra valinis aktas . Tačiau ne kiekvienas teisinio santykio dalyvių valios išreiškimas yra susitarimas . Tam , kad tarp asmenų atsirastų sutartiniai santykiai , nepakanka paprastos dviejų ar kelių asmenų valios išreiškimų visumos sumos , dar reikia , kad sutartį sudarančių asmenų išreikšta valia būtų tarpusavyje suderinta bendram tikslui pasiekti . Dvišaliuose sandoriuose (sutartyse) turi būti suderinta dviejų šalių priešpriešinė valia , o daugiašaliuose sandoriuose (sutartyse) – kelių šalių valia bendram tikslui pasiekti . Vadinasi , susitariama įvairiai , priklausomai nuo jų dalyvių tikslų , pavyzdžiui , sudarant daikto pirkimo – pardavimo sutartį , turi sutapti jos šalių priešpriešiniai tikslai . Kai dvi ar daugiau įmonių susitaria bendrai statyti kultūros namus , turi sutapti tapačios dalyvių valios .
Pagrįstai sutartimi vadinamas rašytinis susitarimo dokumentas . Tačiau tokia samprata neatskleidžia
sutarties teisinės prigimties . To nepaaiškina ir sutarties kaip civilinio teisinio santykio samprata . Sutartis yra susitarimas ir sudaro pagrindą atsirasti sutartiniam civiliniam santykiui . Todėl negalima sutapatinti juridinio pagrindo su jo padariniu – civiliniu teisiniu santykiu. Dauguma civilinės teisės specialistų pripažįsta , kad sutartis yra juridinis faktas , tačiau jie nevienodai supranta šio juridinio fakto reikšmę . Sutartis yra juridinis faktas , kuris sukuria , keičia arba nutraukia civilinius teisinius santykius . Tačiau sutarties vaidmuo tuo nesibaigia , nes sukūrusi civilinį teisinį santykį sutartis teisės normų nustatytose ribose reguliuoja jos sukurto teisinio santykio dalyvių elgesį iki to laiko , kol bus pasiektas sutartimi numatytas rezultatas .

Raktiniai žodžiai

• sutarties samprata
• sutarciu teises principai
• sutarčių teisės principai