Stresas (3)

Tema	Psichologija
Tipas	Referatas
Aprašymas	Stresas. Stresą sukeliantys veiksniai. Streso požymiai. Streso pasekmės. Kaip atsispirti stresui. Kas yra stresas? Kaip organizmas reaguoja į stresą? Stresoriai. Kodėl verta kontroliuoti stresą? Kaip įveikti stresą? Stresas darbe. Kas tai yra Europos saugos ir sveikatos darbe savaitė? Kas organizuoja Europos savaitę? Kodėl Europai reikia imtis spręsti psichologinės rizikos problemą? Gera sveikata yra geras verslas. Geros praktikos apdovanojimai. Kas sukelia stresą? Kokius pokyčius žmogaus organizme lemia stresas? Kaip įveikti stresą? Kada kreiptis į specialistą? Potrauminis streso sutrikimas. Ką daryti, kad sumažinti streso žalą darbuotojų sveikatai? Būdai, kaip sumažinti stresą.
Patalpinta	2008-03-21
Parsisiuntė	1113
	Parsisiųsti24 KB

Išsamus aprašymas

Stresas – tai žmogaus fiziologinės ir psichinės įtampos būsena, kurią sukelia aplinkos veiksniai, vadinami stresoriais. Nedidelis stresas yra naudingas, nes skatina veiklumą, išradingumą, netgi kūrybišką tobulėjimą. Tačiau pernelyg stiprus, dažnai pasikartojantis arba nekontroliuojamas stresas išsekina psichiką bei imuninę organizmo sistemą ir gali paskatinti įvairių ligų atsiradimą. Mokslininkų teigimu, šiandieną stresą pelnytai galima vadinti „civilizacijos liga”, nes apie 80 proc. ligų prasideda būtent nuo streso.
Stresą sukeliantys veiksniai. Stresą sukeliantys veiksniai gali būti fiziniai (šaltis, karštis, alkis, liga ar trauma) ir psichosocialiniai (konfliktai šeimoje, problemos darbe, nesėkmės, netikrumas dėl ateities ir pan.). Greitas šiuolaikinio žmogaus gyvenimo tempas, kylantys reikalavimai darbe, neįprastos, greitai besikeičiančios situacijos dažnam gali sukelti stresą. Svarbu pastebėti, kad stresą gali patirti tiek vaikai, tiek suaugę ar seni žmonės.
Streso požymiai. Stresas sukelia tiek fizinių, tiek psichologinių bei elgesio pakitimų. Nepaisant sąlygų, kuriomis esant kyla stresas, visais atvejais fiziologiškai (dėl tam tikrų vidinių endokrininių procesų) žmogaus kūnas reaguoja vienodai: padažnėja kvėpavimas, trūksta oro, pagreitėja ar sutrinka širdies ritmas, išpila prakaitas, atsiranda skrandžio spazmai, ir kt.
Veikiant stresui, psichologinio pobūdžio pakitimai gali pasireikšti nuotaikos svyravimais, prislėgtumu, susirūpinimu, nerimu, įtampa, pablogėjusia atmintimi, nesugebėjimu sutelkti dėmesio, neviltimi, žlugimo pojūčiu.
Stresas gali pastebimai pakeisti ir elgseną. Nuolat veikiamas streso žmogus tampa irzlus, nekantrus, net agresyvus. Be to, gali atsirasti miego, apetito sutrikimai, dažniau rūkoma, piktnaudžiaujama alkoholiu, vaistais.
Streso pasekmės. Dažnai stresinėse situacijose žmogaus mintys būna nukreiptos į tuo metu iškilusias problemas, todėl anksčiau išvardintos fizinės organizmo reakcijos gali likti nepastebėtos. Tačiau nežiūrint to, jos gali pakenkti organizmui ir ilgainiui tapti ligų priežastimi. Streso hormonų (adrenalino ir kortizolio) perterklius gali slopinti smegenų funkcijas, reguliuojančias vegetatyvinę nervų sistemą, sutrikdyti medžiagų apykaitą ir suardyti „atminties neuronus”. Streso pasekmės gali pasireikšti bet kuriame organe. JAV mokslininkai įrodė, kad dažniausia širdies, diabeto, išsėtinės sklerozės, imuniteto bei sąnarių ligų, ar net vėžio priežastis yra stresas.
Tipiškos streso sukeltos ligos yra aukšto kraujospūdžio liga (hipertenzija), širdies (miokardo) infarktas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligė, migrena, kai kurios imuninės alerginės ligos. Tyrimai įtikinamai rodo, kad žmonių, kuriuos ilgą laiką veikia intensyvus stresas, sergamumo ir mirtingumo nuo minėtų ligų rodikliai yra daugiau nei dvigubai aukštesni.
Kaip atsispirti stresui. Streso, kaip natūralaus gyvenimo reiškinio, neįmanoma visiškai išvengti, nes niekas negali apsaugoti žmogaus nuo jaudinančių įvykių, nemalonumų, įtampos ir pavojų. Kita vertus, neigiamų pasekmių sveikatai galima išvengti ar bent jas sumažinti, padidinus organizmo atsparumą stresui.
Rekomenduojama daugiau sportuoti, nes fizinė veikla (pvz., mankšta, fizinis darbas, bėgiojimas) yra natūraliausias būdas „sudeginti” streso metu organizme susikaupusias kenksmingas medžiagas, sustiprinti organizmą, nervų sistemą, pagerinti nuotaiką.

Raktiniai žodžiai

• streso pasekmes
• stresas
• stresas kas tai