R.L. Stivensonas "Lobių sala"

Tema	Užsienio literatūra
Tipas	Rašinys
Aprašymas	Rašinys pagal R.L. Stivensono romaną "Lobių sala".
Patalpinta	2007-09-09
Parsisiuntė	953
	Parsisiųsti4 KB

Išsamus aprašymas

Patiko man ši knyga. Dar dabar akyse stovi ,,Admirolo Benbou“ užeiga. Prisimenu ir jūros šniokštimą, kurį girdėjau skaitydama.
O buvo šitaip – užeiga stovėjo rami, kol jos vieną dieną neaplankė randuotas piratas. Jis prikėlė labai daug rūpesčių, jo visi bijojo, ir todėl mūsų herojaus Džimo tėtis neprašė pinigų už gyvenimą. Dėl to labai jaudinosi ir numirė. Užeiga atiteko Džimui su mama. O piratas, toliau sau eikvojo šeimos pinigus ir gėrė be proto daug romo, prišaukė ir kitų nelaimių. Į užeigą atvyko aklas senas žmogus Pju, kuris paliko jam kažkokį ženklą, pavadinęs adresatą Biliu Bonsu. To ženklo bilis labai išsigando ir tą pačią diena numirė. Matyt padaugino romo. Tame raštelyje buvo parašyta, kad jie ateis pas jį kažko pasiimti. Mama su sunūsi nuėjo į miestą, bet vakare nusprendė iš Bilio Bonso skrynios jo kambaryje pasiimti tiek pinigų, kiek jis buvo prasiskolinęs. Kai jie jau ėjo į lauką, Džimas dar pasičiupo kažkokį ryšulėlį, ir jie išgirdo, kaip kažkas bando atidaryti duris. Laimei, jos buvo užsklęstos. Kaip aklojo Pju balsas ir žingsniai nutolo, Džimas su mama pabėgo iš užeigos ir pasislėpė, o visą namą apvertusius ir neradusius ko ieškojo piratus pasičiupo žmonės iš miesto, o Pju nusibaigė po arklio kanopomis. Tada jaunuolis su daktaru Livsiu nujojo pas Skvairą Trišonį, kur jie ištyrinėjo, kas yra ryšulėlyje. Ten buvo Flinto žemėlapis pažymėtas mažais iksiukais. Visi nusprendė, kad tai lobis, ir kad jį reikia pasisavinti. Skvairas surado viską, ko reikėjo – nusamdė laivą, kapitoną, laivo virėją Ilgąjį Dzoną Silverį, kuris visiems iš karto labai patiko. Tačiau išplaukę, jūreiviai sužinojo, kad jis išdavikiškai rezga maištą, vis įtraukdamas į savo išdavikų sąrašą buvusius gerus ir patikimus žmones. Silverio bijojo ir pats Flintas. Kai tik visi išlipo į krantą, prasiėjo žudynės, o jaunasis Džimas Hokinsas saloje surado gyventoją – Bena Ganą, kuris jau seniai buvo pats išsikasęs lobį, ir kurį pasidalino su visais išgyvenusiais po šio maišto. Silveris pasidavė ir su jais grįžo namo, o kitus išdavikus teko palikti saloje, kad nesukeltu dar vieno maišto, palikus jiems maisto atsargu, šovinių ir šautuvų.
Benas Ganas tiesiog džiaugėsi gyvenimu ir iššvaistė savo dalį per kelias savaites, o Silveris dingo, ir niekas daugiau apie jį nieko negirdėjo.

Raktiniai žodžiai

• lobiu sala
• lobiu sala aprasymas
• lobiu sala knyga