Stichinės nelaimės

Tema	Sauga
Tipas	Referatas
Aprašymas	Stichinės nelaimės. Gamtos stichinių nelaimių rūšys. Griūtys, lavinos. Žemės drebėjimai. Nuošliaužos. Smegduobės. Vulkanų išsiveržimai. Potvyniai. Potvynių mechanizmas. Potvynius sukelianti jėga. Cunamiai. Pūgos. Sausros. Taifūnai. Ledynmetis. Tornadai.
Patalpinta	2009-11-07
Parsisiuntė	918
	Parsisiųsti292 KB

Išsamus aprašymas

Stichinės nelaimes

Stichinė nelaimė – gamtos sukeliami pavojai (pvz., ugnikalnių išsiveržimai, žemės drebėjimai , nuošliaužos), kurie suaktyvėję gali pakenkti žmoniu veiklai. Žmonijos silpnoji vieta, apsunkinanti išgyvenimą užklupus gamtos stichijai yra nesugebėjimas planuoti ateitį arba neturėjimas priemoniu padėsiančių apsisaugoti užklupus gamtos stichijai. Visa tai atsiliepia finansų, pastatų ir žmonių netektimi. Praradimų rezultatai priklauso nuo to kaip visuomenė reguos į katastrofą. Tai galima suprasti kaip formuluotę: stichija užklumpa tada, kai atsiranda galimybė būti pažeidžiamu. Gamtos pavojai niekada nepavirs į gamtos stichiją jei vietovė yra nepažeidžiama (pvz., stiprūs žemės drebėjimai neapgyvendintose vietovėse). Terminas gamtos yra gynčitinas, nes pavojai ir katastrofos dažniausiai nenutinka be žmogaus įsikišimo. Stichijos poveikio stiprumas taip pat priklauso nuo stichijos dydžio, prigimties (pvz., žaibas gasdina tik mažą vietovę, o smūginiai įvykiai gali sunaikinti civilizaciją).

Gamtos stichinių nelaimių rūšys:
I-Geologinės:
1)Griūtys, lavinos:
Pačią didžiausią grėsmę kalnuose žmogui kelia sniego griūtys (lavinos). Reikia pasakyti, kad pati savaime lavina yra labai gražus reginys. Tačiau kartu – tai beveik visada mirtis, nuo kurios nepabėgsi: sausa lavina gali ristis lenktyninio automobilio greičiu. Beje, ar ji sausa ar šlapia – nesvarbu. Greičiausiai ji arba suspaus žmogų, arba jis uždus sniego dulkėse. Apie siaubingą lavinų jėgą sklinda legendos. Gerai žinoma istorija, kaip 50-aisiais metais Delas stotyje Šveicarijoje sniego griūtis nuo bėgių nurovė ir į stoties pastatą sviedė šimtą tonų sveriantį garvežį.
Sniego griūtyse kasmet žūva begalė žmonių. Ir ne tik kalnų slidinėjimo šlaituose. Gros-Valzer slėnyje lavina palaidojo visą kaimą; kita lavina visiškai sunaikino Alpių viešbutį „Bodenhaus“. 60-aisiais metais Peru, nuo Uaskaran viršukalnės atėjusi sniego griūtos pražudė keturis tūkstančius žmonių. O po aštuonių metų nuo tos pačios viršukalnės Anduose nusileido jau visiškai siaubinga lavina, po savimi palaidojusi miestą su dvidešimt tūkstančių gyventojų. Prieš keletą metų Pietų Osetijos kalnų trasoje iš Tbilisio į Maskvą vykstantis autobusas stovėjo spūstyje, kai buvo lavinos nublokštas nuo kelio ir nuriedėjo į tarpeklį.

2)Žemės drebėjimai:
Žemės drebėjimas – staigus žemės paviršiaus judėjimas. Žemės drebėjimas yra staigaus žemės plutos tampriosios deformacijos energijos išsilaisvinimas, kuris spinduliuojamas seisminėmis bangomis, pasekmė. Žemės plutos deformacijos ir jų sukuriamos įtamapos atsiranda dėl litosferos plokščių judėjimo viena kitos atžvilgiu. Skirtinguose regionuose šis judėjimas yra nevienodo greičio. Dėl trinties plokštės sustoja ir pradeda deformuotis. Procesas vyskta tol kol deformacijos jėgos viršija uolienų atsparumą ir jos lūžta. Energija kaupiama iš lėto, o atsipalaiduoja staiga, tuo sukeldama seismines bangas, kurios plačiai paplinta. Kasdien įvyksta šimtai tokių žemės drebėjimų, tačiau silpnesniųjų žmonės net nejaučia. Žemės drebėjimus sukelia ir ugnikalnių išsiveržimai ar žmogaus veiklos padariniai (pvz., aktyvios kalnakasybos rajonuose). Galingi žemės drebėjimai gali sukelti milžiniškas katastrofas.

Raktiniai žodžiai

• stichines nelaimes
• stichines nelaimes lietuvoje
• stichines nelaimes pasaulyje