Stebuklų pasakos

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Namų darbas
Aprašymas	Stebuklų pasakos. Pasaka. Trečiojo brolio tarnystė. Perskaitykite pasaką "Trečiojo brolio tarnystė" ir atlikite užduotis.
Patalpinta	2011-02-02
Parsisiuntė	137
	Parsisiųsti16 KB

Išsamus aprašymas

Gausiausios ir meniškiausios yra stebuklinės pasakos. Jose pasakojimas labai apibendrintas, įvykio vieta ir laikas nekonkretūs, veikėjų vardai sąlygiški, daug vietos skirta stebuklams. Pagal siužetą galima išskirti tris ryškesnes pasakų grupes:
1. Pasakojama apie susidūrimus su antgamtiniais priešininkais (slibinu, ragana, velniu, burtininku ir kt.).
2. Pasakojama apie vedybas su nepaprastos kilmės žmona (gulbe, varle, pele ir kt.) ar vyru (žalčiu, gaidžiu, ežiu ir kt.).
3. Pasakojama apie uždavinius, daug dėmesio skiriama nepaprastiems pagalbininkams (žirgui, baltam vilkui, seneliui ir kt.).
Stebuklinėse pasakose kalbama apie nepaprastus veikėjus (milžiniškos jėgos, ypatingų protinių gebėjimų, nuostabaus grožio ir pan.), jų žygius ir kovas su antgamtinėmis būtybėmis, apie stebuklingus daiktus (įvairias persikėlimo, atgaivinimo, maskavimo priemones), veiksmas vyksta nekasdienėje aplinkoje (užburtos karalystės, užkeikti požemiai, pilys, jūros dugnas ir kt.). Pasakoje nėra vietos išsamiam aplinkos aprašymui, detaliems veikėjų portretams ir jų išgyvenimams. Pasakotojas visuomet labai taupus ir lakoniškas. Svarbiausia yra veiksmo eiga, jo intensyvumas kelia pasakojimo įtampą. Pasakos sekamos ne vien todėl, kad jų įdomu, malonu klausytis, bet ir todėl, kad jos yra pamokomos, moralizuojančios.
Stebuklinėse pasakose gėris nugali blogį, tiesa — melą, joms būdinga laiminga pabaiga. Pasakos veikėjų sėkmė ir nesėkmė priklauso nuo to, kaip šie elgiasi išbandymų metu. Dažniausiai gretinamas kelių veikėjų teisingas ir neteisingas elgesys. Tas, kuris atlaiko išbandymus, elgiasi pagal žmonių bendrabūvio reikalavimus, yra apdovanojamas, gauna stebuklingų daiktų. Stebuklinėje pasakoje mėgstama tris kartus pakartoti įvykius ar atskirus veiksmus (dviem veikėjam nepasiseka, o trečiasis laimi, trys išbandymai, trys įspėjimai apie pavojų ir pan.). Pasakų kalbai būdingos pasikartojančios pasakojimo pradžios ir pabaigos frazės, veikėjų kreipiniai, magiški užkeikimai ir kt.
Stebuklinėse pasakose dažnai susiduriame su tradiciniu veikėju — trečiuoju broliu. Jauniausiajam, trečiajam, broliui artimi kiti pasakų veikėjai — našlaičiai, pelenės, bebenčiukai, joneliai kvaileliai. Gamtos nuskriausto, luošo žmogaus vaidmuo senosiose pasaulio kultūrose yra išskirtinis. Tokie žmonės tapdavo žyniais ir šamanais, turinčiais magiškų galių. Kitaip sakant, fizinis žmogaus trūkumus kompensuoja dvasiniai privalumai.. Stebuklinėje pasakoje trečiasis brolis idealizuojamas, po kvailumo kauke slypi protas, nesavanaudiški poelgiai rodo jo moralumą ir kilnumą. Pasakos pradžioje, kai pristatomi veikėjai, pirmasis ir antrasis broliai apibūdinami kaip „išmintingi“, o trečiasis — „truputį kvailas“. Vėliau nuomonė apie veikėjus keičiasi. Šis vertinimų pasikeitimas labai svarbus aiškinantis pasakos sandarą ir prasmę. Pasakos veiksmo vingiai rodo pasakotojo, atstovaujančio kolektyvo nuomonei, nepritarimą iš pirmo žvilgsnio normaliam ir protingam vyresniųjų brolių gyvenimo būdui, todėl trečiojo brolio poelgiai ir jų vertinimas aiškiai sietini su etiniais liaudies gyvenimo idealais.

Raktiniai žodžiai

• stebuklu pasakos
• pasakos su daug veikeju
• pasaka su daug veikėjų