Stambiamolekuliai junginiai

Tema	Chemija
Tipas	Referatas
Aprašymas	Stambiamolekuliai junginiai (polimerai). Įvadas. Polimerų sandara. Polimerų savybės. Polietilenas. Polipropilenas. Polimerai, gaunami vykstant polikondensacijos reakcijoms. Svarbiausi polimerai. Sintetiniai kaučiukai. Išvados.
Patalpinta	2006-06-01
Parsisiuntė	1074
	Parsisiųsti18 KB

Išsamus aprašymas

ĮVADAS

Polimerų pramonės produktus naudojame kiekvieną dieną, dažniausiai net nesusimąstydami, kaip gaminamos vienos ar kitos medžiagos, polietileninės pakuotės, kurių gausu kiekvienoje parduotuvėje ir kt.
Šiandien vis didejant polimerų pramonės produkcijos paklausai, kasdien didinama ir pasiūla.
O kada gi buvo pradėtas gaminti šiandien neatsiejamas nuo mūsų buities polietilenas ir jo gaminiai?
Polietilenas pirmą kartą buvo susintetintas vokiečių chemiko Hanso fon Pechmano (Hans von Pechmann) 1898 metais, jam kaitinant diazometaną.
Pirmasis pramonei pritaikomas polietileno sintezės būdas buvo atsitiktinai atrastas Eriko Foseto (Eric Fawcet) ir Redžinaldo Gibsono (Reginald Gibson) 1933 metais. Jie labai aukštame slėgyje kaitino eteno ir benzaldehido mišinį. Visgi, jų eksperimentą pavyko atkartoti tik 1935 metais, nes polimerizaciją sukėlė atsitiktinai į sistemą pakliuvęs deguonis.
Pramoninė polietileno gamyba pradėta 1939 metais. Vėliau polietileno gamyba tobulėjo atrandant vis efektyvesnius katalizatorius polimerizacijai, leidusius gaminti polietileną daug žemesniame slėgyje.

POLIMERŲ SANDARA

Daugelio vienodų molekulių susijungimas į didesnes vadinamas polimerizacijos reakcija.
Stambiamolekulinės medžiagos, iš kurių sintetinami polimerai, vadinami monomerais.
Stambiamolekulinių medžiagų molekulės (polimerai) dar vadinami makromolekulėmis (graikiškai žodis ,,makros“ reiškia didelis).
Polimeras sudarytas iš daugybės struktūrinių grandinių. Rašant polimero formulę, nurodoma struktūrinė grandinė, o skaičius n rodo, kiek molekulių susijungė vykstant polimerizacijai.
Skaičius n, parodantis, kiek monomero molekulių susijungia į makromolekulę, vadinamas polimerizacijos laipsniu.
Daug kartų pasikartojančios makromolekulėje atomų grupės vadinamos struktūrinėmis grandimis.
Polimerizuojant nesočiuosius junginius, turinčius pakaitų, gautame polimere pastarieji gali būti išsidėstę chaotiškai. Susidaro stereonereguliariosios struktūros polimeras. Stereonereguliarąja ši struktūra vadinama todėl, kad radikalai CH3 – išsidėstę netvarkingai (ir vienoje, ir kitoje grandinės pusėje). Dažniausiai susidaro stereonereguliarūs polimerai.
Stereoreguliariosios struktūros polimerų savybės daug geresnės nei stereonereguliariųjų, bet norint gauti tokius polimerus reikia ypatingų sąlygų (katalizatorių, slėgio, temperatūros).
Pagal savo geometrinę formą polietileno ir polipropileno polimerai priklauso linijiniams polimerams, nes grandys jų molekulėse nuosekliai sujungtos į grandinę viena paskui kitą. Taip pat susiduriama su šakotais ir erdviniais polimerais; pastariesiems būdinga tai, kad linijinės molekulės juose sujungtos tarpusavyje cheminėmis jungtimis.
Linijinės molekulės ilgis tūkstančius kartų didesnis už jos skersmenį. Tokia labai padidinta molekulė atrodytų kaip 1 mm skersmens ir keleto metrų ilgio siūlas. Tik nereikia pamiršti, kad linijinės struktūros molekulės nėra išsidėsčiusios vienoje tiesėje: mes jau žinome, kad anglies atomų grandinė sudaro zigzaginę liniją, be to, molekulės paprastai labai išlenktos įvairiomis kryptimis, kartais net susivijusios į kamuolį.
Polimerų molekulinės masės sąvoka turi tam tikrų ypatybių. Polimerizuojantis į makromolekules, susijungia ne griežtai pastovus monomero melekulių skaičius: į vienas grandines susijungia daugiau, į kitas susijungia mažiau molekulių, žiūrint, kada nutrūksta polimero grandinė. Dėl to gaunamos įvairaus dydžio, taigi ir įvairios masės, molekulės. Todėl paprastai nurodoma tokios medžiagos molekulinė masė – tai tik vidutinė molekulinė masė, nuo kurios nukrypsta į vieną ar į kitą pusę atskirų molekulių masė. Pavyzdžiui, jeigu polimero molekulinė masė 28 000, tai jame gali būti molekulių, kurių molekulinė masė 26 000, 28 000, 30 000 ir t.t. Žinodami polimerų molekulinės masės ypatybes, galime pasakyti, ar polimerizacijos laipsnis yra pastovus dydis visoms vieno ar kito polimero molekulėms.

Raktiniai žodžiai

• stambiamolekuliniai junginiai
• polimerizacijos laipsnis
• polimerai