Stačiatikybė
| Tema |
Religija |
| Tipas |
Rašinys |
| Aprašymas |
Stačiatikybė. Istorija. Stačiatikių bažnyčios ištakos. Stačiatikių bažnyčios. Tikyba Lietuvoje. Kalendorius. |
| Patalpinta |
2008-05-27 |
| Parsisiuntė |
287 |
|
|
Išsamus aprašymas
Stačiatikybė – Rytų Krikščionybės kryptis, viena iš trijų pagrindinių krikščionybės krypčių. Nepripažįsta skaistyklos, atlaidų. Celibatas nevienuolių kunigų yra laisvai pasirenkamas, tačiau, jei kunigas nusprendžia vesti, tai privalo padaryti iki subdiakonato šventimų.Jei diakonas ar kunigas lieka našlys, tokiu atveju antrą kartą vesti negali: jis automatiškai lieka celibatininku arba gali duoti vienuoliškus įžadus.
Šventykla-cerkvė.
Istorija
Stačiatikių bažnyčios ištakos –Romos imperijos skilimas į Rytinę ir Vakarinę (Bizantija). Bizantijoje įsivyravo graikų ir stačiatikių tikėjimas. 1448m. rusų stačiatikių bažnyčia pavadinta autokefaline, t.y. savarankiška nuo kitų bažnyčių ir nepavaldi Konstantinopolio patriarchui.
Stačiatikių bažnyčios
Stačiatikių bažnyčia, viena krikščionybės krypčių, pradėjo formuotis Antikos graikų kultūrinėje zonoje, pirmiausia Viduržemio jūros baseino rytinėje pusėje.
Stačiatikių bažnyčios užima antrą vietą tarp krikščionių konfesijų pagal tikinčiųjų skaičių (po Katalikų Bažnyčios).
Stačiatikių bažnyčios yra savarankiškos. Kiekviena iš jų yra autokefalinė, vadovaujama renkamo vadovo, hierarchija skiriasi priklausomai nuo įvairių istorinių sąlygų, kuriomis Stačiatikių Bažnyčios vystėsi. Šalia autokefalinių bažnyčių, kurios juridiniais ir dvasiniais klausimais yra visiškai nepriklausomos yra ir autonominės bažnyčios, kurios savarankiškai tvarko didžiąją dalį vidaus klausimų, tačiau yra priklausomos nuo autokefalinių bažnyčių.
Beveik visos stačiatikių bažnyčios yra Ekumeninės bažnyčių tarybos, sukurtos 1961 m., narės. Jos dalyvauja ekumeniniame dialoge su katalikų ir anglikonų bažnyčiomis.
Stačiatikių bažnyčios:
• Antiochijos
• Aleksandrijos
• Albanijos
• Bulgarijos
• Graikijos
• Gruzijos
• Konstantinopolio
• Rumunijos
• Rusijos
• Serbijos
Stačiatikių bažnyčia atmetė Romos katalikų bažnyčios teiginį, kad Šventoji Dvasia kylanti ne tik iš Dievo Tėvo, bet ir iš Dievo Sūnaus, kaip eretišką ir atsiribojo nuo Romos katalikų bažnyčios ir popiežiaus įtakos.Menas ir religiniai atvaizdai labai svarbūs. Stačiatikiai garbina Dievo, Šv.Mergelės Marijos ir šventųjų atvaizdus ikonose, galinčius tiesiogiai suteikti komuniją. Stačiatikiai, kaip ir Romos katalikai, praktikuoja 7 sakramentus: Krikšto, Sutvirtinimo, Komunijos, Ligonių patepimo, Santuokos, Šventimų ir Atgailos.
Tikyba Lietuvoje
Pagal religiją 79 % gyventojų – katalikai, 4,07 % – stačiatikiai (pravoslavai), 14,86 % – netikintys.
Kalendorius
Stačiatikių Bažnyčios nepriėmė katalikų popiežiaus Grigaliaus XIII-ojo inicijuotos kalendoriaus reformos ir tebenaudoja Julijaus kalendorių. Dėl to stačiatikių religinių švenčių datos pamažu tolsta nuo katalikų ir pasaulietinio kalendoriaus. Taip stačiatikiai Kalėdas švenčia sausio 7d., o ne gruodžio 25d. (iki 1900 m. tai buvo sausio 6d., o po 2100 m. bus sausio 8 d.). Dėl Velykų datos skaičiavimo metodikos katalikų ir stačiatikių Velykų data kartais sutampa, kartais skiriasi visu mėnesiu (stačiatikių Velykos gali būti balandį arba gegužę, tačiau niekada nebūna kovą).
Raktiniai žodžiai
- staciatikybe
- stačiatikybė
- staciatikiai