Šokas

Tema	Medicina
Tipas	Referatas
Aprašymas	Kraujotakos sutrikimai. Šokas (shock). Esmė. Formos. Šoko morfologija. Šoko pasekmės. Endotoksinis šokas. Sepsinis šokas. Etiologija. Patofiziologija. Klinika. Baigtis. Sepsis, sepsinis šokas ir jų patogenezė. Etiologija. Terminologija. Patogenezė. Endogeniniai mediatoriai. Endotoksinio šoko sukelėjai. Naudota literatūra.
Patalpinta	2006-11-03
Parsisiuntė	581
	Parsisiųsti729 KB

Išsamus aprašymas

Kraujotakos sutrikimai

1. pilnakraujystė (hyperaemia)
2. edema (oedema)
3. kraujavimas (haemorrhagia) ir kraujosrūvis
4. trombozė (thrombosis)
5. embolija (embolia)
6. ischemija (ischemia)
7. infarktas (infarktus)
8. diseminuotos intravaskulinės koaguliacijos (DIK) sindromas
9. Šokas (shock)

Šokas (shock)

Šokas - generalizuotas gyvybei pavojingas mikrocirkuliacijos pažeidimas su audinių hipooksidoze. Ūmiai sutrikusi audinių perfuzija ir oksigenacija dėl nepakankamo deguonies ir maisto medžiagų pristatymo ir/ar sutrikusios jų utilizacijos.

Esmė: išreikšta hipoperfuzija dėl
o hipovolemijos,
o redukuotos širdies veiklos,
o periferinės kraujotakos izoliavimo.
Formos:
1. Kardiogeninis šokas dėl miokardo siurblio pažeidimo
2. Hipovoleminis šokas dėl staigaus cirkuliuojančio kraujo netekimo (50%) sukelia komą ir mirtį)
3. Sepsinis-toksinis šokas: prie bakterinio sepsio (gramneigiama endotoksemija, gramteigiama septicemija) periferinių kraujagyslių dilatacija, ydingas kraujo tūrio pasiskirstymas (“distributive shock”) prie nudegimų.
4. Anafilaksinis šokas
imuninė reakcija dalyvauja IgE su vazoaktyvių substancijų atsipalaidavimu praėjus sekundėms ar valandoms po alergeno ekspozicijos.
5. Endokrininis šokas
prie hipofizės, antinksčių ar skydliaukės pažeidimo, perdozavus insulino.
6. Neurogeninis šokas
prie centrinio ar periferinio vazomotorų pažeidimo (kaukolės-smegenų trauma).

Šoko morfologija
• audinių nekrozė dėl hipoperfuzijos ir ischemijos
• mikrotrombai arteriolėse, kapiliaruose ir venulėse
• kraujavimai į odą, gleivines, parenchiminius organus
• baltymingo skysčio generalizuota eksudacija su uždegimine edema,
ypač plaučiuose - edema su hialino membranomis (šoko plaučiai).





Šoko pasekmės:
• Smegenys
hipoksinė encefalopatija, ypač jautrios hipokampo ganglinės ir smegenėlių Purkinje ląstelės. Pusrutuliuose dažnai pažeidžiamos ribinės zonos tarp arterijų aprūpinamų sričių a. cerebri anterior ir media (ribinių zonų arba tako skyros infarktai).
• Širdis
du pakitimų tipai: subendokardinės ir subepikardinės hemoragijos su miofibrilių nekroze ir/ar mikroinfarktais (kartais makroinfarktais).
Skersiniai “juostiniai” pakitimai: išmėtytos skersinės miocitų kontrakcijos juostos - miocitų hiperkontrakcija su sarkomerų sutrumpėjimu bei banguotumu.
• Inkstai
ūmus inkstų nepakankamumas su oligurija ar anurija.
Tipiška: “ūmi tubulinė nekrozė” ir hialiniai mikrotrombai.
• Plaučiai
“šoko plaučiai” ir ūmus repiracinis išsekimo sindromas (ARDS)
Ankstyva fazė: I tipo pneumocitų ir kapiliarų endoteliocitų nekrozė, lydima intersticinės ir baltymingos alveolių edemos, intravazalinė neutrofilų agregacija, hialino mikrotrombai iš trombocitų su fibrinu, atelektazės (surfaktanto sintezės stoka).
Pilnas ARDS: makroskopiškai: plaučiai edemiški, sunkūs, padidintos konsistencijos, histologiškai: fibrininė plaučių edema su hialino membranomis ant alveolių pertvarų.
Įvairaus laipsnio petechiniai (dažniausiai subpleuriniai) kraujavimai.
• Gastrointestinalinis traktas
gleivinės taškinės hemoragijos ir nekrozės, ypač plonose ir storose žarnose, sunkiais atvejais peritonitas.
• Kepenys
parenchimos suriebėjimas, ypač skiltelių centruose, sunkiais atvejais hemoraginės nekrozės, galima gelta ir pūlingas cholangitas.

Jei ligonis išgyvena, šie pakitimai yra grįžtami, tačiau neuronų ir kardiomiocitų žūtis negrįžtama.

Raktiniai žodžiai

• sokas
• šokas
• sepsinis šokas