Socialinis darbas vaiko globos srityje

Tema	Pedagogika
Tipas	Rašinys
Aprašymas	Socialinis darbas vaiko globos srityje. Vaiko globos tikslas. Vaiko globa. Vaikų globa šeimoje. Literatūra ir šaltiniai.
Patalpinta	2008-06-09
Parsisiuntė	1080
	Parsisiųsti11 KB

Išsamus aprašymas

SOCIALINIS DARBAS VAIKO GLOBOS SRITYJE

Vaiko globa šaltiniuose apibrėžiama įvairiai, pavyzdžiui, L. Jovaiša aiškinamajame pedagogikos terminų žodyne vaiko globą vadina – dėl kurių nors priežasčių tėvų globos netekusių vaikų valstybinė jų teisių apsaugos ir auklėjimo forma. Vaikai auginami, auklėjami kūdikių ir vaikų namuose, internatinėse mokyklose, padedama juos įsūnyti, įdukrinti, teikiama materialinė parama ir t.t. (Jovaiša, 1993).
Vaiko globa – tai likusio be tėvų globos vaiko patikėjimas fiziniam ar juridiniam asmeniui (šeimyna ar globos institucija), jo priežiūra, auklėjimas, asmeninių ir turtinių teisių bei teisėtų interesų atstovavimas ir gynimas (LR Vaiko globos įstatymas, 1998).
Vaiko globos tikslas – užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų augti, vystytis ir tobulėti (LR Civilinis kodeksas, 2000).
Vaiko globos uždaviniai suformuluoti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse detaliau pagrindžia vaiko globos tikslą. Vaiko globos uždaviniai yra šie:
1. paskirti vaikui globėją, kuris rūpintųsi, auklėtų, atstovautų vaikui ir gintų jo teises bei teisėtus interesus.
2. sudaryti vaikui gyvenimo sąlygas, kurios atitiktų jo amžių, sveikatą ir išsivystymą.
3. rengti vaiką savarankiškam gyvenimui šeimoje ir visuomenėje (LR Civilinis kodeksas, 2000).
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą vaiko globos rūšys yra dvi:
1) laikinoji globa,
2) nuolatinė globa (LR Civilinis kodeksas, 2000)..
Pasak psichologo G. Valicko (Valickas, 1997), nuo pat pirmųjų kūdikio gyvenimo akimirkų prasideda jo socializacijos procesas, kurį galima apibūdinti kaip egzistuojančių elgesio normų ir vertybių sistemų, socialinių vaidmenų interiorizaciją, socialinės patirties perėmimą bei atgaminimą asmenybės veiklos ir bendravimo metu. Taigi šeima yra svarbiausia terpė, kurioje vaikas gali sėkmingai augti, vystytis ir tobulėti. Nesant galimybei vaikui augti savo tėvų šeimoje pirmumo teisė teikiama vaiko globai šeimoje, jeigu tai nepažeidžia vaiko interesų.
Vaiko gyvenime didžiausias praradimas – tai tėvų netektis. Mirus vaiko tėvams ar apribojus jų tėvystės teises, vaikas lieka valstybės globoje. Anot Žydonienės (2004), vaikas, praradęs tėvus, jaučia sielvartą, liūdesį, baimę, nežinomybę. Dalis vaikų, netekusių tėvų globos ar tapusių našlaičiais, patenka į globos namus, kitiems pasiseka labiau – jie globojami ar įvaikinami. Visi vaikai nori turėti šeimą: tėvus, brolius, seseris. Vaikai, netekę tėvų, taip pat labai nori būti šeimoje, turėti naujus tėvus. Jie svajoja, kad juos pasiims mama ir tėtis, mylės juos, glamonės, džiaugsis jais.
Vaikų globa šeimoje – vienas iš būdų suteikti šeimos aplinką vaikams, negalintiems gyventi su savo tėvais. Tačiau Lietuvoje tai sukelia daug problemų.
Vaikai patenka į globos namuos, nes yra (Valickas, 1997):
• Augę šeimose, kur buvo kenčiama nuo skurdo, o patys vaikai buvo apleisti, mušami, traumuojami emociškai.
• Turi sveikatos sutrikimų dėl apleistumo ir tėvų nesirūpinimo.
• Dirglūs, nervingi, dažnai patiriantys pykčio protrūkius, nes išgyvena netikrumą dėl ateities, nuoskaudas dėl suaugusių elgesio.
• Uždari, nesugeba išreikšti savo jausmų, užmegzti šiltų, gilių emocinių santykių, nes patys dažniausiai nėra to patyrę.
• Patiria sunkumų mokykloje, nes neturi įgūdžio mokytis, reguliariai lankyti pamokas bei dažnai patiriantys bendraamžių patyčias dėl neturimos „normalios“ šeimos, aprangos ar mokymosi priemonių..
Likusiam be tėvų globos vaikui yra reikalinga įvairiapusiška ir kokybiška socialinė pedagoginė ir psichologinė pagalba, tačiau tam, kad užtikrinti tokios pagalbos teikimą būtina gerai organizuota vaiko globos sistema.
Pasak Globalios iniciatyvos psichiatrijoje direktorės, teisininkės Dovilės Juodkaitės, globos įstaigos, ypač didelės, negali užtikrinti vaikų gerovės, teisių, vystymosi. Anot jos, globos įstaigose augantys vaikai nėra mokami gyventi savarankiškai, neužtikrinama teisė į asmeninį gyvenimą. Vaikai gyvena po kelis nerakinamuose kambariuose. Pažeidžiamas jų orumas, kai kartu vedami į tualetą arba dušą. Neužtikrinta vaiko teisė turėti ir reikšti savo nuomonę. „Nepaklusnūs vaikai verčiami klūpoti iškeltomis rankomis ar laikydami kėdę, bėgioti laiptais, kai kuriems neduodama valgyti, jie uždaromi į „karceriuką“, o kartais net yra išvežami į psichiatrijos ligoninę“, - pažeidimus vardijo D.Juodkaitė. Pasak jos, globos įstaigos neretai bando atsikratyti problemiškais vaikais, siųsdamos juos į kitas įstaigas. Pastebėta, kad vaikai prašymus perkelti į kitą įstaigą rašo „savo noru“.
Psichologinį arba fizinį išnaudojimą ir smurtą ypač patiria jaunesnio amžiaus vaikai.
Anot D.Juodkaitės, nors įstaigos deklaruoja, kad jos stengiasi paruošti vaiką savarankiškam gyvenimui, tačiau jokie savarankiško gyvenimo įgūdžiai neformuojami.
Dėl to vaikai iš globos namų išeina neparuošti savarankiškam gyvenimui. Išėję jie gimdo vaikus, kurie patenka į tas pačias globos įstaigas ir taip formuojasi negalinčių savimi pasirūpinti žmonių kartos.

Raktiniai žodžiai

• vaiko globa
• socialinis darbas su vaikais
• darbas vaiku namuose