Socialiniai vaidmenys

Tema	Sociologija
Tipas	Referatas
Aprašymas	Vaidmuo. Vaidmenų pasikeitimas. Išėjimas į pensiją. Našlystė. Priklausomybė. Negalia. Liga. Gyvenimo stiliai.
Patalpinta	2007-04-21
Parsisiuntė	1272
	Parsisiųsti10 KB

Išsamus aprašymas

Mūsų gyvenimas įtakoja ne tik fiziniai ,bei protiniai sugebėjimai, bet ir socialinė aplinka. Mes sąveikaujame vieni su kitais , kaip tam tikrų vaidmenų atlikėjai. O vaidmenys , kuriuos atliekame, nuosekliai kinta gyvenimo bėgy, priklausomai nuo mūsų amžiaus arba gyvenimo etapo.

Socialiniai vaidmenys yra labai reikšmingi. Vaidmuo – tai tipiškas, arba laukiamas elgesys, siejamas su tam tikra pozicija grupėje. Pozicijos ir su jomis susiję vaidmenys paprastai turi konkrečias etiketes, pavyzdžiui: studentas, vadybininkas, tėvas, pensininkas, savanoris, ir pan. Mes nesame izoliuotų vaidmenų atlikėjai – atvirkščiai, veikiame sąryšyje su kitais „aktoriais“. Įvairios pozicijos grupėje susietos viena su kita, nepriklausomai nuo to, kas atlieka konkretų vaidmenį. Didelė dalis kasdienio gyvenimo susideda iš žmogiškų santykių, kuriuos bent iš dalies nulemia socialiniai veikiančių asmenų vaidmenys ir pozicijos. Tačiau kasdienio gyvenimo veiksmas labiau primena improvizuotą teatrą, kuriame veikėjai ir dialogai yra kuriami tiesiog scenoje, nei formalų, kuriame veiksmas yra iš anksto apibrėžtas.

Ne visi vaidmenys yra vienodai prieinami, tinkami ir nekintami visiems individams. Amžius karu su kitomis žmogaus charakteristikomis, tokiomis kaip lytis, socialinė klasė, rasė, nusako tam tikrus individui prieinamų vaidmenų aspektus. Pavyzdžiui, amžius įtakoja individo galimybę būti išrinktam į tam tikrą poziciją. Vyresnio amžiaus žmonės dažnai būna neberenkami užimti tas pozicijas, kurias jie vertini. Viena ar kita pozicija grupėje mums tampa prieinama todėl, kad mes atitinkame tam tikrus kriterijus. Daugumoje visuomenių skirtingos pozicijos , teisės, pareigos, privilegijos ir įsipareigojimai yra prieinami tik tam tikro amžiaus žmonėms. Gyvenimo bėgyje individui prieinamų pozicijų ratas kinta. Amžius taip pat įtakoja vaidmenų „tinkamumą“- tai yra, mes turime tam tikrą bendrą supratimą apie tai, ką tinka daryti ir kas nedera vaikams, paaugliams, vidutinio ir senyvo amžiaus žmonėms. Be to, lūkesčiai, keliami skirtingo amžiaus to paties vaidmens atlikėjams, taip pat skiriasi- pavyzdžiui, vienokie reikalavimai keliami jaunam, kitokie- vyresnio amžiaus firmos darbuotojui.

Kalbant apie amžiaus įtaką mūsų gyvenime, svarbi „amžiaus normų“ sąvoka. Amžiaus normos mums pasako, kas yra leidžiama ir reikalaujama iš tam tikro amžiaus žmonių, kokie jie gali ir privalo būti. Kai kurios bendro pobūdžio amžiaus normos nustato tinkamą įvairių socialinių vaidmenų atlikėjų apsirengimą, išvaizdą ar elgesį. Kitos amžiaus normos reguliuoja individų įėjimo, veiksmo ir pasitraukimo iš socialinių vaidmenų, grupių ir institutų etapus. Daug amžiaus normų fiksuotos tradicijose, kitos yra teisiškai įformuotos. Amžiaus normose slypi prielaidos, kurios nusako , ką žmogus , esantis tam tikroje gyvenimo epochoje , privalo ir ką gali daryti. Pavyzdžiui, mūsų visuomenėje tam tikros galimybės yra apribotos tiek vaikams, tie vyresnio amžiaus žmonėms, kadangi daroma prielaida, kad jie yra nepakankamai stiprūs, patyrę ar išsimokslinę, nesugebantys priimti brandžių sprendimų. Tarkim, vyresni darbuotojai dažnai negali pasinaudoti tobulinimosi ar apmokymo galimybėmis remiantis prielaida, kad „seno šuns naujų triukų neišmokysi“.

Prisitaikymą prie amžiaus normų užtikrina įvairūs mechanizmai. Vaikai nuo mažumos yra mokomi savo tėvų, mokytojų ir kitų artimų suaugusių, kaip amžiaus normas prisitaikyti sau. Jei žmogus prie jų neprisitaiko, tuomet draugai, kaimynai, pažįstami, bendradarbiai ir t.t. gali panaudoti neformalų spaudimą jo atžvilgiu. Be to, šias normas paremia tiek biurokratinis aparatas, tiek įstatymų galia.

Raktiniai žodžiai

• socialiniai vaidmenys
• vaidmenys
• socialinio darbuotojo vaidmenys