Socialinė psichologija

Tema	Psichologija
Tipas	Paruoštukė
Aprašymas	Socialinė psichologija. Veiksniai turintys įtakos socialinei sąveikai. Bendri reikalavimai apklausai. Stebėjimo variantai. Stebėjimo minusai. Stebėjimo minusai. Eksperimentas. Testai, anketų forma. Aš – vaizdas. Bendrieji – konkretieji aspektai. Realieji – parodomieji aspektai. Parodomojo aš pateikimo priežastys. Kaip žmonės manipuliuoja. Trokštamasis aš. Kognityviniai ir efektyvūs aspektai. Veiksniai turintys įtakos aš jausmui. Neadekvataus savęs vertinimas. Neadekvataus vertinimo šaltiniai. Socialiniai vaidmenys. Socialinių vaidmenų stadijos. Socialinių vaidmenų konfliktai. Motyvacija ir individualūs žmonių tipai. Padedantys žmonės. Direktyvūs žmonės. Konsoliduojantys žmonės. Prisitaikantys žmonės. Komandos vaidmenys. Natūralus lyderis ar vadovas. Veiklos žmogus. Idėjų žmogus. Kontaktų žmogus. Organizatorius. Tikrintojas. Teisėjas. Komandos darbuotojas. Socialinės nuostatos. Nuostatų komponentai. Nuostatų formavimasis. Nuostatų pastovumas. Kognityvinis disonansas. Nuostatos ir elgesys. Nuostatų rūšys. Žmonių grupės. Psichologinis darnumas. Grupė ir asmenybė. Priežastingumo lokusas. Aureolės efektas. Referentinė grupė. Statusų hierarchija grupėje. Aš vaizdo turinys. Tarpasmeninių konfliktų tipai. Nuostatų formavimo būdai. Grupė. Sąlyginė grupė. Realios. Bendradarbiavimo strategijos pagrindiniai žingsniai. Klausymo funkcijos. Klausymo barjerai. Socialinis suvokimas. 2Soc.suvokimo ypatumai. 5Priežasčių priskyrimas(kauzalinė atribucija). Psichologinis klimatas grupėje. Formalios ir neformalios grupės. Konfliktas. Neverbalinis bendravimas atlieka eilę funkcijų. Bendravimo apibūdinimas. Bendravimas ir komunikacija. Gestų interpretavimas. Aktyvus klausymas. Vertybinės situacijos. Aktyvaus klausymosi reikšmė. Sėkmingo bendravimo aspektai
Patalpinta	2006-01-08
Parsisiuntė	4019
	Parsisiųsti35 KB

Išsamus aprašymas

Socialinė psichologija nagrinėja apie žmogų ir jų santykius
SP – psichologijos šaka, siekianti išsiaiškinti žmogaus elgesio ir mąstymo prigimtį ir priežastis socialinėse situacijose. Ji tiria psichikos reiškinius, atsirandančius žmonėms bendraujant sąveikaujant organaizuotose ir neoganinėse grupėse.
Veiksniai turintys įtakos socialinei sąveikai: 1)biologiniai veiksniai, 2) kultūros normos, 3)ekologiniai, 4)pagrindiniai kognityviniai procesai, 5) kitų žmonių veiksniai ir ypatybės
SP-os tyrimo objektas yra grupių psichikos ir indvidų sąveikos veiksniai Teorinės SP – os reikšmė praplečia žmonių visuomenės, jų sutartinio gyvenimo, kolektyvinio bendravimo pažinimą, individo ir grupės adaptacijos reiškinius ir jų pažinimą.
Šiuolaikinės SP-os akcentai: Situacija, asmenybė, pažinimo svarba, taikomoji reikšmė socialiniu psichologiniu principu
SP – os santykis su kitais mokslais: 1. asmenybės psichologija, 2.sociologija, 3. filosofija Bendri reikalavimai apklausai:
Neturi būti dviprasmiškų klausimų ir neaiškios reikšmės žodžių.
Klausimai turi atitikti tiriamųjų žinias ir interesus.
Klausinėjimas neturi būti per ilgas. Pageidautinas klausiančiųjų ir atsakančiųjų kontaktas. Reikalingas paaiškinimas apie klausinėjimo tikslus ir atsakymų tvarką. pageidautinas tyrimo anonomiškumas Stebėjimas bus patikimas, nes nebus dirbtinumo
Stebėjimo variantai: Išorinis stebėjimas (pagal sudarytą planą stebi) Įsijungtas stebėjimas ( kai tyrinėtojas tampa grupės nariu, tačiau kartu pagal savo planą renka informaciją apie grupę) Standartinių situacijų stebėjimas (išsirinkti variantą ir stebėti jį) Reikšmingų situacijų stebėjimas
Stebėjimo minusai: Neprieinamumas (sunku fiksuoti duomenis, užima daug laiko) Negalime išsiaiškinti priežasčių
Sunku kontroliuoti įtakas Eskperimentas – sudaromos specialios sąlygos tiriamiems reiškiniams sukelti. Ekspermentas gali būti natūralus (nežino, kad su jais ekspermintuojama)
Eksperimentas gali būti labarotorinis( nežino, kad su jais ekspermentuojama, nežino tikrųjų tyrimo tikslų)
Testai, anketų forma Sociometrija – metodas, skirtas išsiaiškinti grupės narių padėtį grupėje, statusą, integralumą, sutelktumą. Tyrimo metu grupės nariai pasirenkami pagal kokį kriterijų. Taip galima nustatyti grupėje 5 pogrupius: Žvaigždės (populiarūs nariai, su kuriais norėtų veikti daugelis grupės narių.)
Mėgstamieji nariai gavę 2 – 4 balsus. Priimtieji – gavę bent 1 teigiamą pasirinkimą Izpliuotieji – nariai negavę nei teigiamo, nei neigiamo pasirinkimo Atstumtieji – gavę tik neigiamus pasirinkimus Grupės integruotumo laipsnį rodo izoliuotojų ir astumtųjų narių santykis su bendru grupės narių skaičiumi.
Grupės sutelktumas priklauso nuo grupės narių tarpusavio santykių artimumo ir gilumo. Vienas iš dažniausiai išsiskiriamų požymių abipusių teigiamų pasirinkimų skaičius. Aš – vaizdas. Aš – vaizdas – santykinai pastovūs savęs stebėjimo, kuriuose atsispindi savybės, emocijos, gebėjimai, norai, vartybės, vaidmenys. Mūsų aš – vaizdas gali gerokai skirtis. Dalis informacijos, kurią žino apie mus ir apie save. Bendrieji – konkretieji aspektai. Dažniausiai liečiamas savęs vertinimo požiūris. Kai kalbame apie bendrą vaizdą, tai dažniausiai apie konkrečią dalį. Savęs vertinimo sistema – tai tam tikra hierarhiškai organizuota struktūra, kurioje vertinamos savybės, užima skirtingą padėtį ir yra rikiuojamos pagal jų svarbą bei subjektyvią reikšmę. Paprastai savęs vertinimo sistemoje viena ar keletas savybių atlieka pagrindinį vaidmenį, o kitos savybs yra antraeilės, o kitos visai nereikšmingos. Kai vertinama savybė žmogui labai svarbi tarp bendro ir konkretaus savęs vertinimo susiformuoja stipri

Raktiniai žodžiai

• socialine psichologija
• socialinė psichologija
• socialiniai vaidmenys