Socialinė kompetencija - tai ne tik žinoti, bet suprasti ir pasinaudoti
| Tema |
Psichologija |
| Tipas |
Rašinys |
| Aprašymas |
Socialinė vaiko kompetencija. Socialinėje kompetencijoje didžiausią dėmesį kreipiama į tai. Taisyklės. |
| Patalpinta |
2006-02-01 |
| Parsisiuntė |
752 |
|
|
Išsamus aprašymas
Socialinė vaiko kompetencija – svarbus yra ryšys tarp vaiko kalbos ir elgesio pagal taisykles, kai vaikas, pade¬damas kalbos ir dialogo, jas įvaldo ir realizuoja priimdamas sprendi¬mus. Vaikų so¬cialinė kompetencija atspindi ne tik formaliuosius vaiko pasiekimus, bet ir jo socialinius gebėjimus, sąveikos formas, juos nuolat supa aplinkos objektai ir žmonės. Vaikas, įgydamas socialinę kompetenciją ir nuo¬lat ją plėtodamas, tampa ne tik ugdymo objektu, bet ir visaverčiu socia¬liniu subjektu.
Socialinėje kompetencijoje didžiausią dėmesį kreipiama į tai:
1. kaip asmuo elgiasi pagal taisykles,
2. kaip sugeba derinti savo kalbinius gebėjimus ir elgesį,
3. kaip sekasi diskutuoti ir reikšti savo nuomonę,
4. kaip ir ar sugeba atsiriboti nuo suaugusiųjų jiems siūlomos veiklos,
5. koks yra skyriamasis požiūris į žinias
6. komunikacijos lygis su tėvais ir bendraamžiais.
Taisyklėmis grįsto vaikų elgesio sritis veikiama kalbos. Vaikai gali bendrauti su suaugusiais, reikšti savo norus, nuomone, įsijungti į dialogą su jais. Tai- dialoginė komunikacija, kuri su¬daro pagrindą priimant sprendimus ir koreguojant savo elgesį. Pavyzdžiui vaikas susidūręs su tam tikra problema- kreipiasi į suaugusius, į tėvus- patarimo, pagalbos. Pokalbio metu vaikas gauna daug patarimų, nurodymų kaip elgtis, gal net tam tikrų standartinių taisyklių, kuriomis vadovaujasi daugelis žmonių. Tačiau vaikai kritiškai žiūri į tam tikras taisykles, nesistengia aklai jomis vadovautis, atliekant tam tikrą veiksmą. Nustatytos taisyklės jiems trukdo siekti ne tik naujų ži¬nių, bet ir socialinės veiklos (socialinių kontaktų), o tuo pačiu reikštis kaip socialiniams, savarankiškiems individams. Mano manymu vienas iš svarbiausių socialinės kompetencijos bruožų ir yra vaiko gebėjimas interpretuoti taisykles o ne tik jomis aklai sekti, bei pritaikius žinias spresti iškilusius sunkumus integruojantis į visuomenę. Pavyzdžiui jei nustatytos taisyklės kliudo siekti tam tikrų tikslų- vaikas gali jas pritaikyti taip, kad jos nekliudytų, bet jam padėtų. Aš supratau, kad kuo vaikas turi daugiau patirties , tuo turi geresnes galimybes pasi¬rinkti reikiamus veiksmus ir strategijas bendraudamas su pedagogais ir bendraamžiais. Aš manau, jei vaikas bus nuolat priklausomas nuo suaugusiųjų, bei jam pastoviai bus peršamos suaugusių tam tikros taisyklės- tai vaikas netik praras galimybę pasirinkti ir laisvai veikti, jo mąstymo ir veiksmų proce¬sai bus blokuojami suaugusiųjų pateiktų taisyklių, tačiau suaugusieji diegdami vaikui tam tikras taisykles rizikuoja sugniuždyti jį kaip asmenybę. To pasekmė- vaikai praranda domėjimąsi aplinka, žmonėmis, atliekama veikla. Tai jiems jau atrodo nebereikšminga. Tokiu būdu vaikų so¬cialinė kompetencija atspindi ne tik formaliuosius vaiko pasiekimus, bet ir jo socialinius gebėjimus, sąveikos formas su supančios aplinkos objektais ir žmonėmis.
Raktiniai žodžiai
- socialine kompetencija
- socialinė kompetencija
- socialines kompetencijos