MOKU.LT pradinis puslapis

Socialinė – kognityvinė teorija

Tema Psichologija
Tipas Konspektas
Aprašymas Socialinės – kognityvinės teorijos šaknys. Socialinės – kognityvinės teorijos skiriamieji bruožai. Albertas Bandūra. Valter Michael. Struktūra: struktūriniai elementai. Tikslo sąvoka. Procesas. Augimas ir vystymasis. Bandūros pozicija 9 teiginių apie žmogaus prigimtį atžvilgiu. Svarbiausių personologų teiginių apie žmogaus prigimtį, suvestinė lentelė. Personologų pozicijos pagal 6 svarbiausius teorijų vertinimo kriterijus.
Patalpinta 2005-11-22
Parsisiuntė 2102

Išsamus aprašymas

Žymiausi atstovai: A. Bandura (g.1925) V. Michel (g.1930). Socialinės – kognityvinės teorijos šaknys – tradicinėje išmokimo teorijoje. Pradžioje ji buvo žinoma kaip socialinio išmokimo teorija ir atstovavo išmokimo teorijoms. Teorijai vystantis, vis didesnis dėmesys žmogaus funkcionavimui teko kognityviniams (mąstymo) procesams. Teorija darėsi vis sistemingesnė. Šiandien ji žinoma kaip socialinė – kognityvinė teorija ir nagrinėjama atskirai nuo kitų išmokimo teorijų. Ši teorija ypatingą dėmesį skiria elgesio socialinėms priežastims ir kognityvinių mąstymų svarbai visuose žmogaus funkcionavimo aspektuose – motyvacijoje, emocijose ir veikloje. Nusakydami savo pozicija, socialinės – kognityvinės teorijos kūrėjai kritikavo kitas teorijas. Bandūra (1986) kritikavo psichoanalitinę poziciją už vidinį instinktų ir pasąmonės jėgų akcentavimą, nes ši nepasiduoda sisteminiam tyrimui. Michael (1968, 1990, 1994) kritikavo tradicinę bruožų teoriją ir psichoanalizę už vidinių dispozicijų iškėlimą kaip elgesio pagrindą įvairiose situacijose. Michael įrodinėja, kad žmogus kintančioje aplinkoje reaguoja į įvairias. Jo manymu, svarbiau žinoti, kokiose situacijose žmogus elgiasi kaip ekstravertas, o kokiose kaip intravertas, negu žinoti jo bendrą ekstraversijos – intraversijos lygį ir vietą pagal šį parametrą tarp kitų žmonių. Mėgindami išvengti amžinos ekskursijos apie vidinių ir išorinių elgesio determinantų reikšmingumą, socialinio – kognityvizmo teoretikai teigia, jog tarp organizmo ir jį supančios aplinkos yra nuolatinė sąveika. Socialinės - kognityvinės teorijos atstovai mėgina išvengti ir tradicinio asmenybės psichologijos lauko dalijimo į bihevioristinį ir jam priešingą humanistinį: jie yra bihevioristai pagal savo sisteminius žmogaus elgesio tyrimus, bet jie ir humanistai, nes nuolat pabrėžia žmogaus galimybes veikti savo likimą vertybes biologiškai nustatytose ribose. Jų skirtumas nuo “išmokimo per pastiprinimą” teorijos ir tame , kad jie pripažįsta kognityvinių procesų reikšmę bei teiginyje, kad išmokimas gali vykti ir be apdovanojimo. Dabartiniu metu, kaip teigia Perviu ir Jaku, socialinė – kognityvinė teorija – ko gero populiariausia akademinėje bendruomenėje, jos pasekėjų daugėja ir tarp klinikinių psichologų. Socialinės – kognityvinės teorijos skiriamieji bruožai: pabrėžiama, kad žmonės – aktyvūs veikėjai; pabrėžiamos elgesio socialinės ištakos; pabrėžiama kognityvinių (mąstymo) procesų reikšmė; pabrėžiamas elgesio situacinis specifiškumas; pabrėžiama sistemingo tyrimo svarba; pabrėžiama galimybė įsisavinti sudėtingus elgesio paternus be pastiprinimo (apdovanojimo). Albertas Bandūra, g 1925m. Lenkų kilmės, Kanadoj gimęs, augęs mokęsis amerikiečių psichologas. Baigė Britų Kolumbijos universitetą, klinikinės medicinos aspirantūrą Ajovos universitete, kur pradėjo tyrinėti išmokimą. Jau tada mėgino išmokimo teoriją taikyti klinikiniams fenomenams. Tuo metu žavėjosi Hull, Dalard ir Miller darbais. 1952m., gavęs daktaro laipsnį, Bandūra pervažiuoja į Stenfordą. Domisi interaktyviais procesais psichoterapijoje, šeimyninių santykių paternais, kurie gimdo vaikų agresyvumą. Darbas apie šeimyninės agresijos priežastis (kartu su R. Walters) ir įveikė modernizmo (išmokimas stebint kitų elgesį) pagrindinį vaidmenį asmenybės vystymesi. Šie rezultatai ir vėlesni laboratoriniai tapo knygų “Paauglių agresija” (1959), “Socialinis išmokimas ir asmenybės vystymasis” (1963) pagrindu. Vėliau kuria visa apimančią žmogaus elgesio teoriją, kurią pristato knygoje “Socialiniai minties ir veiksmo pagrindai” (1986). Domisi žmogaus sugebėjimais ir galimybėmis, ypač asmenybės raidos ir terapijos kontekste. Pastarieji darbai skirti žmogaus motyvacijai ir asmeninio efektyvumo (kompetencijos) jausmo reikšmei. Pats paskutinis darbas (1995) nagrinėja tai, kaip visuomenės charakteristikos (ekonominės ir socialinės sąlygos) veikia žmogaus tikėjimą savo sugebėjimais įtakoti įvykius. Bandura – vienas žinomiausių šiandienos psichologų, apdovanotų įvairiais akademiniais apdovanojimais už išskirtinius mokslinius atradimus. Yra daugelio psichologų draugijų ir asociacijų garbės prezidentu.


Raktiniai žodžiai

  • kognityvinė teorija
  • kognityvine teorija
  • bandura

Darbų paieška

Naujausi darbai


Naudingos nuorodos