Septyni pasaulio stebuklai
| Tema |
Istorija |
| Tipas |
Referatas |
| Aprašymas |
Kabantieji Semiramidės sodai. Rodo salos kolosas. Olimpijos Dzeuso statula. Halikarnaso mauzoliejus. Artemidės šventykla. Aleksandrijos švyturys. Egipto piramidės. Literatūros sąrašas. |
| Patalpinta |
2008-02-16 |
| Parsisiuntė |
410 |
|
|
Išsamus aprašymas
Kabančiuosius sodus pastatė Babilonijos karalius Nabuchodonosoras savo
žmonai, Medijos princesei. Medijos princesė augmenijos neturinčiame Babilone ilgėjosi tyro oro ir medžių ošimo.
Babilono statytojų įrengti sodai buvo keturaukščiai. Aukštų skliautus rėmė 25 metrų ilgio kolonos. Aukštų platformos, sudėtos iš plokščių akmens luitų, buvo išklotos meldų sluoksniu, užlietu asfaltu ir uždengtu švino lakštais, kad vanduo neprasiskverbtų į žemesnįjį aukštą. Ant tokio pagrindo buvo užpiltas žemių sluoksnis tokio storio, kad ten galėjo augti dideli medžiai. Terasomis kylančius aukštus jungė platūs nuolaidūs laiptai, iškloti spalvotomis plytelėmis. Vandenį tiems sodams laistyti iš Eufrato ištisą dieną sėmė šimtai vergų, sukdami didžiulį vandens keliamąjį ratą, kuris kėlė vandenį odiniais kibirais. Sodai buvo atsukti į šiaurės vakarus, iš kur pūtė vėsus vėjas.
Beje, keisto istorinio atsitiktinumo dėka, Medijos princesės vardas buvo sumaišytas su kitos, Asirijos valdovės, vardu, ir dabar Babilono sodai žinomi ir kaip Semiramidės sodai.
Kabantieji sodai greit sunyko, nes nutrūko vandens tiekimas iš Eufrato. Vėliau potvynis išardė kolonas, padarytas iš nepakankamai išdegto molio plytų. Šiandien Babilone yra likusi rausvo molio kalva, pilna plytų nuolaužų ir koklių skeveldrų, laikoma Semiramidės sodo likučiais.
Įrengti šiuos sodus Babilonijos karalių Nabuchodonosara paskatino kilnus despoto įgeidis. Nabuchodonosaras mylėjo savo jauną žmoną - Medijos princesę, kuri dulkiname ir visai neturinčiame augmenijos Babilone ilgėjosi tyro oro ir medžių ošimo. Babilono karalius neperkėlė sostines prie žaliųjų Medijos kalvų, o padarė tai, ko neįstengtų kiti mirtingieji. Čia, karšto slėnio centre, jis sukūrė tų kalvų iliuzija.
Statyti sodų - karalienės prieglobsčio - buvo sutelktos visos senosios karalystės pajėgos, visas jo statytojų ir matematikų patyrimas. Babilonas visam pasauliui įrodė, kad gali sukurti pirmąjį istorijoje paminklą meilei. Babilono statytojų įrengti sodai buvo keturaukščiai. Aukštų skliautus rėmė 25 metrų aukščio kolonos. Aukštų platformos, sudėtos iš plokščių akmens luitų, buvo išklotos meldų sluoksniu, užlietu asfaltu ir uždengtu švino lakštais, kad vanduo neprasisunktu į žemesnį aukštą. Ant viso to buvo užpiltas sluoksnis žemės - tokio storumo, kad čia galėtų augti dideli medžiai. Terasomis kylančius aukštus jungė platūs nuolaidūs laiptai, iškloti spalvotomis plytelėmis.
RODO SALOS KOLOSAS
Rodo salos kolosas - milžiniška sen. graikų saulės dievo Helijo skulptūra. Skulptūros istorija prasideda 304 m.pr.m.e., kai Demetrijus (Demetrijus Poliorketas (337 - 283 m.pr.m.e.), Antigono I sūnus, Makedonijos karalius 306 - 285 m.pr.m.e.) nutraukė Rodo apsiaustį ir atsitraukdamas ten paliko milžinišką helepolę - bokštą ant ratų. Rodiečiai nutarė parduoti helepolės geležį, o už gautus pinigus pastatyti statulą miesto globėjui, saulės dievui Helijui.
Raktiniai žodžiai
- 7 pasaulio stebuklai
- septyni pasaulio stebuklai
- 7 pasaulio stebuklai referatas