Senovės Graikų Teatras

Tema	Istorija
Tipas	Rašinys
Aprašymas	Senovės Graikų Teatras.
Patalpinta	2011-01-03
Parsisiuntė	56
	Parsisiųsti7 KB

Išsamus aprašymas

Senovės Graikija sukaupė milžiniškus kultūros turtus, VllI a. pr. m. e., Graikijoje pasirodo Homeras, kiti kūrėjai, suklesti teatras, architektūra, keramika. Graikų drama atsirado VI a. pr.m.e. iš dievo Dioniso švenčių apeigų. Jų choro dalyviai giedodavo giesmes apsirengę ožių kailiais. lš to kilo tragedijos pavadinimas (tragedija - ožių daina). lš Dioniso švenčių kllo ir komedija. Dramos buvo vaidinamos tik per šventes. Vaidindavo po atviru dangumi, orchestrofe (kalno papėdės aikštelėje). Šlaite būdavo įrengti akmeniniai suolai žiūrovams. Antikos teatre vaidino tik vyrai. Jie būdavo su kaukėmis, kurios dengė visą galvą.
Antikos dramaturgai dažniausiai rašė tragedijas, kurios buvo kuriamos mitų motyvais. Mito keisti nebuvo galima, todėl tragedijų siužetą žiūrovai žinojo iš anksto. Žymiausi graikų tragedijos kūrėjai Aischilas ir Sofoklis. Sofoklis - labiausiai mėgstamas ir vertinamas tragedijų autorius. Žymiausios tragedijos "Karalius Edipas" ir "Antigonė".
"Antigonė" - tragedijų karalienė. Taip ją pavadino žmonės. Tragedija parašyta remiantis Tėbų mitų ciklu. Antigonės broliai Polineikas ir Eteoklis susiginčijo dėl valdžios. Eteoklis išvijo Polineiką ir užėmė sostą. Tada Polineikas su savo armija puolė miestą, ir broliai dvikovoje žūsta, karaliaus valdžią perima dėdė Kreontas. Jis įsako Eteoklį palaidoti, o Polineiką palikti nelaidotą. Žuvusiųjų sesuo Antigonė nepaklūsta įsakymui ir ryžtasi palaidoti brolį.
Labiausiai tragedijoje žavi Antigonės paveikslas. Ji narsi, ryžtinga. Antigonė nebijo žmogaus - karaliaus rūstybės. Ji myli abu brolius ir negali sutikti, jog Polineiko palaikai būtų išniekinti. Ji gimusi mylėti ir kitus to moko, Antigonė vadovaujasi ne rašytais įstatymais, o žmogiškaisiais, saugo protėvių moralės nuostatus - draudimas palaidoti brolį prieštarauja žmogiškumo normoms. Kreontas įsako Antigonę užmūryti oloje. Antigonę pražudė meilė savo mirusiam broliui. Tačiau ji nesigaili to, ką padarė, neatsižada savo įsitikinimų, nes ji nenusižengė žmogiškumui.
Antigonė - stipri, drąsi, ryžtinga, o kartu jautri, mylinti. Ji saugo tas vertybes, kurias ne žmogus, o dievai davė. Antigonės paveiksle įprasminta ir kalokagatifos idėja - žmogus turi būti gražus, didingas savo siela, tada žavi mus ir jo kūno grožis. Tad Antigonė ir yra gražiausias žmogus tragedijoje, nes laikėsi amžinų, dievų nustatytų papročių ir įstatymų.

Raktiniai žodžiai

• graiku teatro kaukes
• graiku teatro suklestejimas
• senoves graiku teatras