Selma Lagerliof

Tema	Užsienio literatūra
Tipas	Rašinys
Aprašymas	Švedų rašytoja Selma Lagerliof. Biografija. Kūriniai.
Patalpinta	2007-04-10
Parsisiuntė	542
	Parsisiųsti109 KB

Išsamus aprašymas

Daug kas Selmą Luvisiją Otiliją Lagerliof vadina laimingiausia pasaulio moterimi. Gal rašytojos ilgas gyvenimas mums atrodo laimingas todėl, kad neapsakomą jausmą palieka jos knygų skaitymas?..
Selma gimė 1858 11 20 Morbakoje, Pietų Švedijoje, nusigyvenusio dvarininko šeimoje. Selmos tėvas Erikas Gustavas Lagerliof (1819-1885) buvo leitenantas ir pulko metraštininkas, labai išsilavinęs, muzikalus žmogus, mama – buvusi mokytoja. Iš viso šeimoje augo penki vaikai, kartu gyveno teta Lovisa ir būsimosios rašytojos senelė Lisa Maja.
Dėl silpnos sveikatos vaikystę Selma praleido namuose – trejų metų mergaitę apėmė paralyžius ir tik devynerių ji vėl pradėjo judėti. Nors liga ir buvo išgydyta, tačiau rašytoja šiek tiek šlubčiojo visą gyvenimą. Visą sunkų klastingos ligos laiką jai svarbiausia buvo močiutė, kuri nuolat sekdavo pasakas. Iš auklės, močiutės, tėvų, paprastų žmonių ji girdėjo gausybę pasakų, legendų, padavimų, praeities laikų istorijų. Vermlando provincija, kurioje ji gyveno, tiesiog alsavo praeities dvasia, kurią gėrė į save mažoji, jaunoji Selma, kad vėliau per savo kūrybą perduotų ją kitiems – mums, visiems…
Turtinga namų biblioteka atskleidė būsimai rašytojai nepaprastą knygos pasaulį, taip septynerių metų Selma atrado knygas, jas be galo pamėgo ir tada nusprendė – bus rašytoja.
Ir pylėsi po vaikiška plunksna eilėraščiai, romanai. Iš vaikystės atsiradę jie ir liko vaikystėje…
Vis dėlto rašytojos vaikystę, nepaisant baisios ligos, atrodo, galime vadinti ir Meilės slėniu: ji buvo laiminga, palaikoma, mylima, globojama. Vieno pokylio metu ji paskaitė savo eilėraštį, sužavėjo klausytojus, buvo įkalbėta važiuoti mokytis į Stokholmą, į licėjų.
Vaikystėje nelankiusi jokios mokyklos ir gavusi tik „naminį išsilavinimą“ 1885m. S.Lagerliof baigia rimtus mokslus: valstybinę aukštąją mokytojų seminariją. Tais pačiais metais miršta jos tėvas. Selma mokytojavo tik iki 1898m. Vėliau užsiėmė tik kūryba.
1888 metais S.Lagerliof išgyveno dar vieną skaudžią netektį – gimtųjų namų Morbakoje. Kadangi jos tėvas, nors ir buvo išsilavinęs žmogus, tačiau žemiškus reikalus, iš uošvių paveldėtą ūkį nelabai mokėjo tvarkyti. Šeimos gyvenimas ėjo vis skurdyn, Morbaką po kurio laiko teko parduoti. Selmai gimtųjų namų netektis buvo ypač skausminga. Su jais ji siejo savo tapatybę ir vaidmenį pasaulyje. Netekus sodybos, užrašuose, vėliau tapusiuose memuarais, ji rašė: ”Tada praradome viską”. Žodžio “viską” reikšmė čia yra visapusiška. Tai buvo ne tik sodyba, kurios istorija siekė renesanso laikus. Sodybos netektį Selma išgyveno tarsi artimo žmogaus mirtį. Vėliau ji labai stengėsi sodybą išpirkti ir tai jai pavyko gana negreitai.
S.Lagerliof kūrybinį kelią pradėjo eilėraščiais. Ji troško eilėmis atskleisti gimtosios šalies grožį. Tačiau netrukus pradėjo rašyti ištisą romanų ciklą, kuris jai atnešė šlovę ir pripažinimą.
Pirmasis rašytojos kūrinys buvo „Saga apie Gestą Berlingą“, kuriame ji parodė savo neišsenkamos fantazijos turtus. Šis romanas jai pelnė pasaulinę šlovę. Už šią knygą paskirta Švedijos karaliaus Oskaro antrojo stipendija išlaisvino rašytoją nuo mokytojavimo.

Raktiniai žodžiai

• selma lagerliof
• selma lagerliof portugalijos karalius
• lagerliof