Scholastinė tradicija ir estetinės idėjos

Tema	Filosofija
Tipas	Referatas
Aprašymas	Įvadas. Tomas Akvinietis. Scholastika. Išvados.
Patalpinta	2005-10-23
Parsisiuntė	423
	Parsisiųsti12 KB

Išsamus aprašymas

Įvadas. Dauguma savo estetinių problemų viduramžiai paveldejo iš antikos, tačiau šioms temoms suteikė naują prasmę, jas persmelkdami krikščioniška pažiūra į žmogų, pasaulį ir dieviškumą. Kitas kategorijas viduramžiai perėmė iš biblijos ir patristinės tradicijos, bet stengėsi jas įdėti į naujo sisteminio mąstymo brėžiamus filosofijos rėmus. Tai lėmė, kad estetinė spekuliacija pasiekė neabejotinai originalų lygmenį. Yra manoma, kad antikos pasaulis, nagrinėdamas estetines problemas ir nustatydamas meninės kūrybos kanonus kreipė akis į gamtą, tuo tarpu viduramžių autoriai, aptardami tas pačias temas, žvalgėsi į antiką. Tomas Akvinietis ir kiti scholastai. Po patristikos nuo I a. Prasidėjo naujas laikotarpis, kuris paprastai vadinamas scholastika. Scholastika- tai dogminis filosofavimas, siekiant proto argumentą paaiškinti ir pagrįsti tikėjimo dogmas. Scholastikos sąvoka siejama su doktrinomis ir mokymo metodais Viduramžių Europos vienuolynų mokyklose ir universitetuose. Šis filosofavimo metodas nenumato laisvo tyrinėjimo. Pagrindinės tiesos yra žinios iš anksto. Jos yra nediskutuojamos. Todėl scholastika dažnai išsigimdavo ir pavirsdavo žaidimų sąvokomis. Todė argumentai dažniausiai budavo pagįsti autoritetų nuomone, bažnyčios nutarimais. Tačiau ši viduramžių filosofijos srovė ne iš karto įgavo savo pavidalą, nes ji neturėjo pavyzdžių. Ji turėjo pamažu kurti savo metodą bei teorijas. Scholastika pasįžimėjo tuo, kad filosofija, remiantis Bažnyčios Tėvų autoritetu, sujungta Bažnyčios mokslui. Scholastika turėjo tęsti senovės graikų mokyklos tradicijas. Scholastai- tai viduramžių mokytojai, filosofai, teologai ir oratoriai, lektoriai, dėstytojai, mąstytojai, Jonas Škotas Eriugeno, Roscelinas. Vienas žymiausių scholastų tai Aurelijus Augustinas, jis sutelkęs antikos filosofijos palikimą, padėjo krikščioniškosios filosofijos pagrindus. Taip jis atvėrė kelią į viduramžius. Per visą savo ilgą gyvenimą Augustinas bandė sujungti krikščionių tikėjimą ir klasikinį kultūros paveldą. Jis skelbė visišką klusnumą Romos Bažnyčiai. Kitas scholastas Albertas Didysis, jis buvo viduramžių vokiečių teologas, filosofas, scholastas ir mokslininkas, dažniausiai jis minimas kaip Tomo Akviniečio mokytojas. Albertas apžvelgė visą Aristotelio filosofiją ir pateikė jos komentarų. Kai tekdavo ginti krikščionių tikėjimą, Albertas Didysis visada pasisakydavo už žmogaus proto ir patyrimo autonomiją. Jo darbai skirti Aristoteliui- tai Tomo Akviniečio „realistinės filosofijos“ kertinis akmuo.

Raktiniai žodžiai

• scholastai
• tomas akvinietis
• antikos estetika