Samanos (2)

Tema	Biologija
Tipas	Paruoštukė
Aprašymas	Samanos. Skysčių judėjimas samanose. Miško samanos. Samanu dauginimasis. Kiminai.
Patalpinta	2007-12-16
Parsisiuntė	380
	Parsisiųsti5 KB

Išsamus aprašymas

Samanos- nedideli zali augaulai megstantys
Pauksme.Zalia spalva jiems kaip ir zaliadum-
Bliams suteikia pigmentas clorofilas.Chloro-
Filo turinciose lastelese vyksta fotosinteze
Todel samanos pacios apsirupina oraganinemis
Medziagomis.Samanos turi stiebus,lapus ir
Netikras saknis rizoidus tdl yra priskiriamos
Augalams.
- visus zemeje augancius augalus galima suskir
styti i dvi grupes. 1. augalai kurie turi retinius indus
ir vandens indus (laidziuosius audinius.) 2.Paprastos
sandaros auglai,kurie tokiu indu neuti.Siai augalu
grupei priklauso samanos.
Vanduo ir jame istirpe junginiai samanu stiebuose ir
Lapuose juda ne tik indais bet ir skverbiasi ir lasteles
I lastele.Toks skysciu judejimas yra letas tdl lasteles
Gali buti nepakankamai aprupinamos vandeniu del
Soios priezasties samanos niekuomet neuzauga dideles.
Misko samanos. Spygliuosciu miskuose ir pelkiu pakras-
Ciuose auga samanos geguzliniai.Siu samanu stiebai status
Tankiai apauge mazais lapais.Apatineje stiebu dalyje yra
Siuliskos ataugos rizoidai. Jais geguzliniai tik isitvirtina
Dirvoje.Vandeni sios samanos siurbia stiebais ir lapais.
Vasaros viduryje geguzlinio virsuneje uzauge dezutes.
Jose subresta sporos, kuriomis samanos dauginasi.Sporos
Yra labai smulkios ir lengvos, tdl isbyrejusias jas isnesioja
Vejas.Patekus i palankias salygas sporos sudygsta.Jai
Pakanka dregmes samanos padengia zemes pavirsiu istisiniu
Zaliu kilimu.Be geguzliniu musus miskuose yra silsmanes
Plunkses ir kt samanos.Visu savo pavirsiumi siurbdamos
Vandeni samanos nemaziai jo sukaupia.Sukaupta dregme
Jos garina po truputi tdl misko paklote yra dregna net per
Sausras.
Pelkese istisinius kilimus sudaro kitos samanos
Kiminai.Sios samanos neturi rizoidu.Ju nedidlei
Stiebai issisakoje ir apauge smulkiais zalsvais
Lapeliais.per mikroskopa galima pastebeti,kad
Lapeliai sudaryti is dvieju skirtingu lasteliu.
1. zalios spalvos lasteles yra siauros ir ilgos.Jos
susijungusios galais ir sudaro tinkla.siu lasteliu cita-
plazmoje yra hloroplastu kuriuose vyksta fotosinteze.
Zaliosiomis lastelemis organiniai junginiai pasiekia
Kimino stieba.
2.tarp zaliuju lastele issidesciusiios dideles ir skaidrios
Lasteles.Jos yra megyvos.siu lasteliu citoplazma suirusi
Likusios tik sieneles su angelemis per kurias lastele siurbia
Vandeni.sukauptu vandeniu skaidriosios lasteles aprupina
Zaliasias lasteles o karstomis dienomis garindamos vandeni
Vesina augala.negyvos lasteles mazdaug sudaro 2/3 lapo turio.
Panasios sandaros lasteliu yra ir kiminu stiebuose,
Del tokios sandaros kiminai sugeria lb daug vandens(20-25
Kartus daugiau negu patys sveria,) kiminu virsunes auga
Aukstyn o apatines dalys atmirsta.Sios samanos isskiria organi-
Niu rugsciu kurios neleidzia vystytis puvimo bakterijoms.Mazai
Deguonies turincioje aplinkoje atmirusios kiminu dalys visiskai
Nesuskaidomos ir pamazu slugsta.ilgainiui susidaro pusiaus suirusi
Mase durpes kurias zmogus naudoja kurui zmes ukyj ir kt,
1.samanos ir kerpes ardo kietas uolienas todel yra svarbios
Dirvozemio susidarymui.
2.miskuose samanos sulaiko dregme saugo nuo issdziuvimo grybiena.
3.smulkkus gyvunai samanose suranda prieglobsti,is jus lizdus suka
Voveres ir misko pauksciai.
4.kiminines pelkes kaip milzinisa kempine pavasari sugeria dregma
O atejus vasaros karsciams ja po truputi atiduoda.

Raktiniai žodžiai

• samanos sandara
• samanos
• samanu sandara