Salvadoras Dali – kūrėjas ir asmenybė

Tema	Dailė
Tipas	Referatas
Aprašymas	Encikopediniai duomenys apie Salvadorą Dali. Kas tai yra siurrealizmas? Dali santykis su dadaizmo ir siurrealizmo idėjomis. S. Dali menas. Kai kurių darbų analizė: simboliai, siurrealistinių idėjų atskleidimas jo darbuose, dienoraščio aiškinimas. Esmė ir simbolika. S. Dali gyvenimo ir kūrybos apibendrinimas. Aleksandras Izvestkovas, straipsnis “Siurrealizmas – genijaus Salvadoro Dali tarnas”.
Patalpinta	2006-01-23
Parsisiuntė	824
	Parsisiųsti34 KB

Išsamus aprašymas

Ispanų tapytojas žymus, siurrealizmo atstovas, Salvadoras Dali studijavo Barselonoje ir Madride. I. Grico veikiamas pasuko į kubizmą, bet netrukus susižavėjo futurizmu ir G. de Chirico metafizine tapyba. Paryžiuje susipažino su P. Pikasu ir A. Bretonu, o J. Miro dėka pateko į siurrealistų aplinką. 1928 metais nutapė bene pirmą siurrealistinį paveikslą “Krausas saldesnis už medų”. Jo kūrybai būdingą smarkų polinkį į pasamonės sritį matyt bus lėmusi Z. Froido psichoanalizė. Transui artimose būsenose patirtas haliucinacijas jis savo “paranojiniu kritiniu metodu” su skrupulingu tikslumu perkeldavo į drobę. Daugelyje paveikslų pagrindinį vaidmenį skiria savo žmonai Galai. 1934 m. Dali nutraukė ryšius su siurrealizmu. Jis grįžo prie tradicinės vaizduosenos ir senųjų meistrų – Rafaelio, A. Bőklino ar J. Millet – paveikslų motyvų. Be to, projektavo papuošalus, baldus, dirbo kine (“Andalūzijos šuo” 1929, su L. Bunueliu). Žymiausi jo kūriniai “Ištirpęs laikas” (1931), “Liepsnojanti žirafa” (1935) ir iliustracijos Dantės “Dieviškajai komedijai”. Kas tai yra siurrealizmas? Dali santykis su dadaizmo ir siurrealizmo idėjomis XIX a. pabaigos, XX a. pradžios dailininkai norėjo savo kūryboje vaizduoti tik tiesumą ir nuoširdumą. Jie siekė kurti lyg vaikai, atmesti sudėtingas ekspresionizmo ir kubizmo teorijas, rinktis visiems suprantamas temas, kurti “žemišką” meną. Dabar jie siekė “gatvės dailininko” idealo ir norėjo tapyti aiškius paprastus paveikslus, kuriuose galima suskaičiuoti madžio lapus ar lauko vagas. Tačiau pamėgusieji tiesumą ir nuoširdumą dailininkai, sąmoningai stengdamiesi tapti paprastais ir nuoširdžiais, susidūrė su prieštaravimu. Piešiant paprastus dalykus yra būtinybė vaizduoti tik tai, kas yra prieš akis; vaizduojant kitką, turėtume atsisveikinti su paprastumu. Šią dailininkams iškilusią problemą puikiausiai atskleidžia garsiausias tarpukario judėjimas – siurrealizmas. Šis pavadinimas buvo sugalvotas 1924 m. ir išreiškė jaunų menininkų troškimą sukurti ką nors tinkamesnio už pačią realybę, ką nors reikšmingesnio už regimo pasaulio kopiją. Bet, deja, sąmoningai tapti “primityvu” neįmanoma. Kartligiško troškimo tapti panašiais į vaikus apimti dailininkai įklimpo – ėmė siaubingai kraipytis, apsimetę kvailiais, arba puolė studijuoti vadovėlių, kad išsiaiškintu primytiviosios sąmonės struktūrą. Jiems labai imponavo Zigmundo Froido teorija; jis teigė, kad kai mūsų sąmoningos mintys apmiršta, mumyse viršų ima vaikas arba laukinis. Pasirėmę šiuo teiginiu, kai kurie siurrealistai paskelbė, kad meno kūrinio neįmanoma sukurti, esant sąmoningos būsenos. Jie aiškino, kad sąmonė gali kurti mokslą, bet menas kyląs tik iš pasamonės. Ši teorija nėra tokia nauja, kaip gali mums pasirodyti. Pavyzdžiui, senovėje buvo sakoma, kad poezija – “dieviška beprotybė”, ir kurie ne kurie rašytojai romantikai, pavyzdžiui Kolridžas ir de Kvinsis, sąmoningai, eksperimento sumetimais vartojo opiumą ir kitus narkotikus, kad slopintų sąmonę ir suaktyvintų vaizduotę. Siurrealistai irgi troško tokių būsenų, kurių metu tai, kas slypėjo giliai dugne, iškyla į samonės paviršių. Jie pritarė Klė, kad menininkas negalįs planuoti savo kūrinio, bet turįs leisti jam tarsi savaime išaugti. Žmogų, kuris žiūri iš šalies tokios kūrybos rezultatai gali gerokai nugąsdinti, bet atsisakius išankstinių nuostatų ir davus valią vaizduotei, galima kartu su dailininku dalyvauti jo keistame sapne.

Raktiniai žodžiai

• salvadoras dali
• salvadoro dali
• salvadoro dali paveikslai