|
|
Romėnų teisė (2)
| Tema |
Teisė |
| Tipas |
Namų darbas |
| Aprašymas |
Romėnų teisė. Viešoji teisė. Seniausi laikai arba archainis laikotarpis. Ikiklasikinis laikotarpis. Klasikinis laikotarpis. Poklasikinis (smukimo) laikotarpis. Iš dvylikos lentelių įstatymų. |
| Patalpinta |
2009-01-25 |
| Parsisiuntė |
184 |
|
|
Išsamus aprašymas
Romėnų teisė - teisė, Antikos laikais galiojusi Romoje bei vėliau visoje Romos imperijoje.
Seniausias teisės šaltinis - Dvylikos lentelių įstatymai, 450 pr. m. e.
Dvylikos Lentelių įstatymai tai 451 pr.kr. Romoje parengtas įstatymų rinkinys, užrašytas ant dramblio kaulo lentelių Romos aikštėje. Dvylikos lentelių įstatymų sukūrimas žymi ankstesnių patricijų ir plebėjų Romos Respublikoje kulminaciją. Vėliau įstatymai buvo daugelį kartų papildomi ir tobulinami. Ją galėjo aiškinti tik senatas, o vėliau ir kiekvienas Romos pilietis.
Šis 12 lentelių viešai išdėstytas pirmasis romėnų įstatymas rodo jau aukštą raidos laipsnį. Per tris sekančius amžius įstatyminė veikla buvo nukreipta šiam įstatymui aiškinti ir plėsti, ir net iki romėnų teisės raidos galo VI a. po Kr. teoriškai jis buvo laikomas visos romėnų teisės šaltinis.
Romėnų teisė buvo skirstoma į viešąją teisę ir privatinę teisę.
Viešoji teisė:
* apibrėžė santykius tarp skirtingų tautybių žmonių romėnų užkariautose teritorijose;
* gynė valstybės interesus;
* nustatė viešosios valdžios organizaciją ir reguliavo atskirų asmenų santykius su valstybės organais, susivienijimais, bendruomenėmis bei kt. viešaisiais junginiais.
Privatinė teisė:
* apibrėžė santykius tarp šeimų ir piliečių;
* gynė piliečių teises ir interesus;
* nustatė sutarčių formas;
* sureguliavo paveldėjimo santykius;
* jos reguliuojami santykiai grindžiami privačios autonomijos, lygiateisiškumo, nepavaldumo principais.
Svarbiausia privatinės teisės šaka - civilinė teisė.
Daugiatūkstantmetė romėnų teisės istorija paprastai skirstoma į keturis laikotarpius.
SENIAUSI LAIKAI arba ARCHAINIS (753 m. pr. Kr. – III a. pr. Kr. vid.) laikotarpis.
*Karaliams priklausė įstatymų leidžiamoji valdžia : suformuluotas bendrąsias elgesio taisykles jie skelbė tautos susitinkime, o šis savo ruožtu galėjo joms tik pritarti. Tačiau iš esmės karalių įstatymai buvo ne kas kitą kaip akceptuoti papročiai.
*Išvijus karalius (509 m. pr. Kr.) įstatymų leidžiamoji ir teisminė valdžia pateko į dviejų magistratų rankas – konsulų ir senato. Visi įstatymai nuo šiol buvo priimami tik akceptuoti senato. Šiuo laikotarpiu Roma tampa respublika.
*Reikšmingiausias šio periodo teisės kūrinys – Dvylikos lentelių įstatymai.
Raktiniai žodžiai
- 12 lenteliu istatymai
- dvylikos lenteliu istatymas
- dvylikos lenteliu istatymai
|
Darbų paieška
Naujausi darbai
 Naudingos nuorodos
|