Refleksija pagal Karlą Jaspersą

Tema	Filosofija
Tipas	Analizė
Aprašymas	Kas yra filosofija? Kuo filosofija skiriasi nuo mokslo? Kaip senovės mąstytojai apibrėžė pažintinius bei praktinius filosofijos tikslus ir kaip juos apibūdina K. Jaspersas? Filosofija. Filosofijos ir mokslo skirtumai.
Patalpinta	2008-03-07
Parsisiuntė	781
	Parsisiųsti8 KB

Išsamus aprašymas

1. Kas yra filosofija? Kuo filosofija skiriasi nuo mokslo? Kaip senovės mąstytojai apibrėžė pažintinius bei praktinius filosofijos tikslus ir kaip juos apibūdina K. Jaspersas?
Filosofija atsirado, kai žmogui ėmė nepakakti tradicinių, mitologinių atsakymų į jį jaudinančius klausimus. Filosofija yra iš graikų kalbos kilęs žodis (graikiškai φιλοσοφια < phileo - myliu + sophia - išmintis), reiškiantis "išminties " žinių siekimo prasme (teorinė filosofija) ir iš to sekančiu sąmoningu gėrio troškimu (praktinė filosofija). Paties žodžio įvedimas paprastai priskiriamas graikų mąstytojui Pitagorui iš Samo. Kiek tai yra patikimos žinios yra ginčytina, tačiau aišku, kad pats žodis atsirado ne ką anksčiau už Platoną. Filosofija tyrinėja, ką ir kaip žmogus pažįsta, ar gali pažinti, taigi aiškina žmogaus pažintinį sntykį su pasuliu. Aiškindamas filosofijos ypatybes, vienas žymiausių XXa. Lietuvių filosofų Antanas Maceina sako štai ką:
„ Savo turiniu ji yra išnešiojusi bei pagimdžiusi visus mokslus su jais tačiau nesusiliedama ir jų neatstodama : visų mokslų motina pati nėra mokslas“
Jeigu pritartume šiai nuomonei, derėtų, matyt, padaryti išvadą, jog filosofija, nebūdama mokslas, neturi ir savo dalyko. Tačiau su Maceinos žodžiais be išlygų vargu ar galima sutikti. Apie filosofiją išvis sunku kalbėti neistoriškai, nes ilgainiui kito jos nagrinėjamų problemų apimtis ir pobūdis, keitėsi ir pačių filosofų požiūris į savo dicipliną. Antikoje jie siekė aprėpti visus teoriškai aiškintinus klausimus apie žmogų bei pasaulį ir,kaip jau minėta, to meto filosofija buvo universalus mokslas.
Filosofija glaudžiai susijusi su refleksija, tai yra mąstymu, nukreiptu ne į išorinius daiktus, o į patį mąstymo procesą, prielaidas, kuriomis remiamės, sąvokas, kures vartojame, būdus, kuriais samprotaujame, tikslus, kuriuos keliame, srendimus, kuriuos darome.
Mano nuomone filosofijoje svarbu kaip filosofas vertina mastymą. Filosofas siekia kritiškai įvertinti mąstymo priemones(tarkime sąvokas), būdus ir rezultatus. Mąstydamas apie kokį nors dalyką, žmogaus (pavyzdžiui, žurnalistas ar fizikas) remiasi aibe prielaidų ir principų, kurių daugumos nefiksuoja, neįsisąmonina ir

2
neapmąsto. Filosofas turėtų būti kritiškesnis. Savo apmąstymuose jis turėtų daug dažniau klausti, ar tos prielaidos ir principai pagrįsti,teisėti, neprieštarauja vieni kitiems, galų gale-ar jie yra teisingi. Filosofiją gali dominti klausimas, kaip skirtingi žmonės vrtoja laisvės sąvoką, kokią reikšmę ar prasmę jai teikia. Tiesa, filosofijos istorijoje buvo filosofų, tikėjusių savo absoliučiu neklaidingumu. Bet manuo nuomone nera pasaulį tokio žmogaus kuris visiškai neklystų.
Filosofijos ir mokslo skirtumai:
Nors filosofinis mąstymas nelaužo juslinio daikto formos, bet smelkdamasis į fenomeno gelmę neretai peržengia patį fenomeną ir įsibrauna į antjuslinę sritį, kur, mėgdžiodamas pažinimą, stengiasi įvaldyti pačią transcendenciją, nors šito padaryti neįstengia dėl savo prigimties. Be to, nors filosofas ir negali pagauti grynųjų kiekybinių santykių, jam visiškai įmanoma įsimąstyti į kokybinius santykius tarp juslinio pasaulio esinių, pavyzdžiui, į žmonių tarpusavio santykius. Todėl kiekvienoje filosofijoje yra pažintinio elemento. Tiesa, toks pažinimas nėra nei tikslus, nei griežtas, todėl nė iš tolo negali prilygti moksliniam pažinimui. Filosofinio mąstymo pažintinė vertė labai menka net palyginti su praktine nuovoka, kuria žmogus vadovaujasi kasdieninėje praktinėje veikloje. Tačiau būtų visai neteisinga neigti akivaizdų faktą, kad filosofijoje esama pažintinių momentų, nors jie ir nenulemia filosofinio mąstymo esmės. Šį faktą patvirtina ir Vakarų žinijos istorija, kurioje mes randame tokių filosofų kaip Paskalis ir Dekartas, labai daug davusių grynajam mokslui, ir tokių mokslininkų kaip N.Boharas ar W.Heisenbergas, įsimąsčiusių į transcendencijos paslaptį ir turėjusių giliausių filosofinių intuicijų. Tačiau šie unikalūs žmonės nebuvo mokslininkai, o pažindami tarsi apleisdavo mąstymo erdvę.

Raktiniai žodžiai

• refleksija
• filosofijos refleksija
• refleksija tai