Psichologijos šakos

Tema	Psichologija
Tipas	Referatas
Aprašymas	Psichologijos pagrindų referatas. Įvadas. Fundamentaliosios psichologijos šakos. Bendroji psichologija. Socialinė psichologija. Amžiaus tarpsnių arba raidos psichologija. Zoopsichologija. Medicininė psichologija ir kitos susiję šakos. Taikomosios psichologijos mokslo šakos. Darbo ir inžinerinė psichologija. Karo psichologija. Pedagoginė psichologija. Šeimos psichologija. Kūrybos (arba inovacijų) psichologija. Sporto psichologija. Verslo psichologija. Vadovavimo psichologija. Organizacinė psichologija. Reklamos psichologija.Teisės arba juridinė psichologija. Kitos taikomosios psichologijos šakos . Išvados .
Patalpinta	2010-09-20
Parsisiuntė	289
	Parsisiųsti48 KB

Išsamus aprašymas

Įvadas. Psichologija – mokslas , tiriantis psichinius reiškinius , jų kilmę , raidą , reiškimosi formas ir mechanizmus .
Šiuolaikinė psichologija apima labai įvairias žmonių psichinio gyvenimo sritis . Pagal tai , kokiu aspektu yra tiriamas psichologijos objektas , yra skiriamos įvairios psichologojos šakos . Kartais psichologijos mokslo šakos skiriamos pagal tyrimo uždavinius , metodus , rezultatų pritaikymo sritis .
Nemažai šiuolaikinės psichologijos šakų turi savarankišką statusą , kurį sąlygoja ne tik tyrimo objektų ir taikomosios paskirties metodikų skirtumai , bet ir konkrečios srities specialistų rengimo specifika .
Psichologijos šakas galime sugrupuoti į dvi dideles grupes . Tai fundamentaliosios arba pamatinės šakos ir taikomosios šakos .

2. FUNDAMENTALIOSIOS PSICHOLOGIJOS ŠAKOS

2.1 Bendroji psichologija

Sistemina visas psichologijos disciplinas . Ji tiria sveiko suaugusio žmogaus psichikos funkcionavimą , įvairius psichikos procesus (jutimą , suvokimą , dėmesį , atmintį , mąstymą ir kt.), apibūdina pagrindines psichologijos sąvokas , pagrindžia bendrus psichologijos metodus . Ji yra visos psichologijos pagrindas . Tačiau bendrosios psichologijos raida priklauso ir nuo kitų psichologijos šakų.

2.2 Socialinė psichologija

Ši psichologijos šaka tyrinėja žmonių grupių funkcionavimo ypatumus bei žmogaus sąveikos su kitais žmonėmis dėsnius . Žmonių grupių tipai , grupių struktūra , grupinė dinamika ir grupės poveikis jos nariams , socialinio mąstymo ypatumai , socialinių nuostatų atsiradimo bei vertybių sistemos formavimosi kriterijai – tai pagrindinių sprendžiamų socialinės psichologijos sferoje klausimų ratas . Ji yra svarbi valdžios , teisėsaugos institucijoms , prognozuojančioms visuomenės raidą , politikams .
Visuomenė yra nevienalytė , sudaryta iš įvairių asmenybių , kurios savo ruožtu atstovauja įvairioms grupėms . Žmonėms , esantiems grupėse , lengviau patenkinti savo poreikius : profesinius , kultūrinius , socialinius . Paprastai žmonių grupė turi savo elgesio taisykles, vertybių sistemą ir elgesio tikslus. Kiekvienas žmogus individualiai gali daryti poveikį grupei ar visuomenei. Tačiau žymiai didesnė yra grupės įtaka individui . Amerikos psichologai nustatė kad daugiau nei 33% žmonių paklūsta grupės nuomonei ir prisitaiko prie esamos tvarkos . Pasaulio , kultūros , mokslo ir civilizacijos istorija rodo , kad didžiausių pasiekimų pasiekė nepaklūstantys daugumos nuomonei , kadangi kūrybinės veiklos norai nesuformuojami protų dauguma . Ryškiausi atradimai padaryti ryškių individualybių . Tokiu būdu pripažįstama asmenybės autonomijos ir nonkonformizmo reikšmė . Neatmetama ir sąmoningo asmenybės prisitaikymo prie grupės svarba .
Grupės nariai , veikdami vienas šalia kito , daro vieni kitiems įvairų poveikį : kartais žalingą , kartais naudingą . Formalūs santykiai gerai pažįstami , juos reglamentuoja taisyklės . Neformalūs santykiai tarp žmonių nustatomi nelengvai . Psichologai tam dažnai naudoja. įvairias anketas, apklausas ir pan. Paprastai kiekvienoje žmonių grupėje išryškėja 5 kategorijos : žvaigždės - patrauklios visiems asmenybės ; mėgstamieji ; priimtieji - tai individai , su kuriais nori bendrauti bent keli ; izoliuoti - negavę nei teigiamų nei neigiamų savybių ; atstumtieji . Grupės integratyvumą rodo izoliuotų ir atstumtųjų jos narių santykis . Grupės veiklos tyrimai rodo , kad jos santykių pobūdis priklauso nuo daugelio priežasčių (asmeninės sąvybės , atlyginimas , tikslai) . Lemiamą vaidmenį turi 3 faktoriai : grupinės veiklos bendra organizacija , vadovavimo stilius , grupės narių susiderinimas.

2.3 Amžiaus tarpsnių arba raidos psichologija

Tiria žmogaus psichikos ir asmenybės ontogenezę (amžiaus tarpsnius) , psichinių procesų dinamiką įvairiais amžiaus tarpsniais . Nustatant , kaip keičiantis amžiui keičiasi žmogaus elgesys ir kokie psichikos ypatumai būdingi tam tikram amžiaus tarpsniui , įmanoma prognozuoti tam tikrus žmogaus adaptacijos bei aplinkos ypatumus .
Žmogaus ontogenezėje išskiriamos trys stadijos (0-21; 21-55 ; 55-110m.) ir devyni periodai , kuriuos tiria vaiko , paauglio , jaunuolio bei jaunystės psichologija , ankstyvosios brandos , subrendusio žmogaus ir gerontopsichologija – senstančio žmogaus psichologija . Kiekvienam amžiaus tarpsniui būdingos savitos asmenybės brandos bei psichinių procesų vystymosi tendencijos .
Pirmaisiais vaiko gyvenimo metais žymiai išsiplečia socialiniai santykiai . Antraisiais
gyvenimo metais intensyviai lavėja kalba . Antrųjų metų pabaigoje jaučiama savarankiškumo tendencija . Ankstyvojoje vaikystėje kokybiškai pasikeičia mąstymo būdas . Tą pokytį sąlygoja sistemingas mokymas , naujų žinių , intelektinių mokėjimų ir įgūdžių įsisavinimas . Šiame amžiaus tarpsnyje vaikai dar nesuvokia bendruomenės tikslų , tačiau gerai supranta blogo mokymosi ar nedrausmingumo pasekmes .

Raktiniai žodžiai

• psichologijos sakos
• psichologijos šakos
• pagrindines psichologijos sakos