Prancūzų romantizmas
| Tema |
Užsienio literatūra |
| Tipas |
Konspektas |
| Aprašymas |
Prancūzų romantizmas. Pagrindiniai romantizmo bruožai. Santykis su aplinka. Stiliaus bruožai. Žanrai. Atstovai. Romantikų mintys. Viktoras Hugo. Biografija. Kūriniai. |
| Patalpinta |
2006-11-26 |
| Parsisiuntė |
454 |
|
|
Išsamus aprašymas
Romantizmas yra meno ir kultūrinis sąjūdis, 18 a. pabaigoje - 20 a. pirmoje pusėje pasireiškęs literatūroje, teatre, muzikoje ir plastiniuose menuose.
Šis judėjimas atmeta neoklasicistų aukštintus tvarką, protą, harmoniją. Taisyklių ir proto vietą užima nenuspėjami žmogaus jausmai.
Nuo šiol menininkas nebeseka pavyzdžiais iš senovės, kurdamas atsiriboja nuo bet kokios įtakos ar vadovavimo. Menas atspindi jo požiūrį į įvykius, išreiškia jo jausmus ir nuotaikas, jo nuomonę ir vidinį gyvenimą.
Pagrindiniai romantizmo bruožai: 1) išplečiami istorijos horizontai, nes švietėjai atrinkinėdavo jiems priimtinus laikotarpius, o romantikai atsisuko į jų paniekintus viduramžius; 2) sukritikuota žmogaus prigimties, kaip nekintamos ir vieningos, koncepcija.Romantikai su simpatija žvelgia į primityvias epochas ar visuomenes, nes mano, kad civilizacija sugadina žmogaus prigimtį.. Dvi esminės tendencijos: 1) simpatija praeičiai ir 2) modifikuota progreso idėja.Romantizme mokslas tarsi susilieja su svajonėmis, vaizduote, vizijomis. Šalia kritinio metodo lygia greta stovi poezija, intuicija, įsijautimas.
Santykis su aplinka
Žmogus iškeliamas virš aplinkos. Aplinkybės – menkniekis, viską lemia charakteris.
Stiliaus bruožai
Kompozicijos laisvė. Fragmentiškumas, fantastika, ironija, paslapties, fatališkos meilės ir siaubo motyvai, religinė mistika, mirties poetizavimas. Emocinis kūrinio nuspalvinimas, poetiškumas ir muzikalumas, tautosakinės tradicijos panaudojimas. Subjektyvus pasakotojas.
Žanrai
Lyrika (baladė, eilėraštis, daina). Lyrinė draminė poema. Romantinė tragedija. Romantinė proza - apysaka, psichologinis ir istorinis romanas.
Atstovai
Dž. Baironas, V. Hugo, H. Heinė, R. Bernsas, A. Starzdas, S. Stanevičius, A. Vienažindys, J. Basanavičius, V. Skotas, A. Puškinas, A. Mickevičius, M. Lermontovas, P. Šelis, Ž. Sand, E. Po.S. Daukantas, A. Baranauskas, Maironis. Atskiri stilistiniai bruožai V. Krėvės, K. Borutos, S. Nėries, J. Degutytės kūryboje.
Romantizmas, atsirado kaip pasipriešinimas racionalizmui arba, kitaip sakant, klasicizmui, kuris reikalavo atidžiai sekti Antikos pavyzdžiu, visur vadovautis protu, griežtai laikytis taisyklių. Europos visuomenė buvo pribrendusi sulaužyti šias taisykles ir laisvinti kūrybos formas. Prancūzų romantizmo pirmieji žingsniai sutapo su Prancūzų revoliucija. Ryškiausias jo pradininkas – Fransua Rene de Šatobrianas (Chateaubriand)
Raktiniai žodžiai
- romantizmo bruozai
- romantizmas
- prancuzu romantizmas