Politinė filosofija

Tema	Filosofija
Tipas	Lentelė
Aprašymas	Politinės filosofijos lentelė. Antikos, viduramžių, naujųjų laikų filosofai ir jų mintys.
Patalpinta	2008-12-11
Parsisiuntė	626
	Parsisiųsti7 KB

Išsamus aprašymas

Laikotarpiai Mąstytojai Jų politiniai kūriniai Keltos idėjos
ANTIKA Platonas
(427-347m.pr.Kr.) “Valstybė”
“Politikas”
“Įstatymai” Teigė, kad nesvarbu, kiek žmonių valdo valstybę, svarbiausia – jų pasirengimas valdyti. O valdyti turi tik žinantys, kas yra gėris, žmonės. Manė,kad idealioje valstybėje kiekvienas turi dirbti savo darbą:filosofai – valdyti, kariai – saugoti, o kiti užsiimti žemdirbyste, prekyba, amatais.
Aristotelis
(384-322m.pr.Kr.) “Politika” Jis teigė, kad geroje valstybėje būtent įstatymai, o ne koks nors asmuo turi būti aukščiausias suverenas. Todėl tikrasis politinis valdymas remiasi ne prievarta, o savanorišku paklusimu įstatymams, valdinių laisve ir pritarimu valdovo veiksmams. Jis manė, kad mąstytojas turi ne tik sukurti idealios valstybės modelį, bet ir tyrinėti bei tobulinti esamas valdymo formas (ieškojo būdų, kaip įgivendinti geriausią valstybės modelį).
Ciceronas
(106-43m.pr.Kr.) “Apie valstybę”
“Apie įstatymus” Teigė, kad visi žmonės iš prigimties yra lygūs, jie turi tas prigimtines teises, kurios kyla iš pasaulį valdančios dieviškosios apvaizdos. Žmonės nėra lygūs turtu, žiniomis, gabumais, bet jie lygūs prigimtimi, vienodai gali skirti gėrį nuo blogio. Valstybė yra žmonių organizacija ir gyvuoja tam, kad užtikrintų savo piliečiams teisingumą ir teiktų pagalbą tiems, kuriems jos reikia. Valstybę vadino žmonių reikalu (res populis).
Seneka
(4m.pr.Kr-64m.) “Gamtos klausimai” Jis manė, kad tikroji despotizmo įsigalėjimo priežastis – žmogaus prigimties nuodėmingumas. Žmonės buvo laimingi, kol gyveno Aukso amžiuje, kol nežinojo, kas yra nuosavybė. Jiems nereikėjo nei valdžios institucijų, nei įstatymų, nes jie ir taip paklusdavo protingiausiems ir išmintingiausiems. Žmones apėmus godumui, valdovai tapo tironais, kurie savanaudiškai naudojosi valdžia. Tačiau valdžia ir valstybė yra ne tik tironų įrankis patenkinti savo geismus, bet ir priemonė suvaldyti daugelio kitų nedorėlių siautėjimą.
VIDURAMŽIAI Tomas Akvinietis
(1225-1274m.) “Teologijos sąvadas” Teigė, kad žmonių gyvenime daug svarbesnį vaidmenį už valstybinę valdžią turi Bažnyčia. Pasaulietiniams valdovams reikia rūpintis tik kūniškąja žmogaus prigimtimi. Jie visada turi paklusti Bažnyčios nurodymams (žmogaus dvasia yra svarbesnė už žmogaus kūną, todėl ir Bažnučia yra svarbesnė už valstybę).
NAUJIEJI LAIKAI Nikolas Makiavelis
(1464-1527m.) “Valdovas”
“Samprotavimai apie pirmąją Tito Livijaus dekadą” Nagrinėdamas valstybių iškilimo ir žlugimo priežastis, jis stengėsi įvardyti tas priemones, kuriomis politikai gali išsaugoti ir stiprinti savo valdžią. Pagrindinis politikos tikslas – didinti valstybės galią, o jos sėkmės rodiklis – valstybės galios augimas. Dėl šio svarbiausio tikslo politikai yra tinkamos visos priemonės. Dėl valstybės gerovės politika gali būti vykdoma nesilaikant įstatymų, o politikas gali būti ir klastingas, ir amoralus. Amorali politika dabar vadinama makiavelizmu.
Martynas Liuteris
(1483-1546m.) “Didysis katekizmas” Teigė, kad valstybinės valdžios paskirtis yra palaikyti tvarką tarp nuodėmingųjų, o kiekvieno žmogaus pareiga – paklusti savo valdovo valdžiai ir vykdyti jo nurodymus.
Žanas Bodenas
(1530-1596m.) “Šešios knygos apie valstybę” Išplėtojo suverenios valdžios teoriją. Pasak jo, karalius turi būti viršesnis už visas besivaržančias politines grupuotes ir tapti nacionalinės vienybės centru. Monarcho valdžios pranašumas yra tas, kad valdžios vieta ir šaltinis yra labai aiškus, aukščiausioji valdžia nėra padalyta, ir tai leidžia išvengti nepageidaujamų reiškinių. Aukščiausią valdžią (suverenitetą) iškėlė kaip esminį valstybės principą.
Tomas Hobsas
(1558-1679m.) “Leviatanas” Jis sukūrė valstybės kaip visuomenės sutarties teoriją, nes norint išventi “visų karo su visais” reikia įsteigti žmonių santykius reguliuojančią valdžią (Leviataną – legendinį jūrų slibiną), kurios visi bijotų. Vienintele tinkama valdymo forma laikė absoliutinę monarchiją.
Džonas Lokas
(1632-1704m.) “Du traktatai apie valdymą” Savo darbe jis pateisino revoliuciją ir sukūrė tautos suvereniteto teoriją. Teigė, kad valstybės ir valdžios pagrindas yra žmonių bendruomenė. Valdžia iš principo yra ribota ir turi atsiskaityti ją išrinkusiai žmonių bendruomenei. Jeigu valdžia šį principą pažeidžia, liaudis turi teisę priešintis tironijai ir išsirinkti naują valdžią.

Raktiniai žodžiai

• politine filosofija
• žanas bodenas
• politinė filosofija