Pistoletai

Tema	Kita
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Pistoleto (pm) taktiniai–techniniai duomenys. Taktiniai–techniniai duomenys. Pistoletai. Pratybos. Nurodymai instruktoriui. Tikslas. Metodas. Priemonės. Pasiruošimas. Kita informacija. Pratybų eiga. Pasirengimas. Įvadas. Pagrindinė dalis. Pagrindinės pistoletų (PM, ČZ-75M, M1911A1) dalys. Pistoleto PM išardymas ir surinkimas. Pistoleto ČZ-75M išardymas ir surinkimas. Pasiruošimas koviniam šaudymui. Taikymasis. Kvėpavimo kontrolė. Nuleistuko kontrolė. Šaudymas iš pistoletų (PM, ČZ-75M, M1911A1). Kovinis šaudymas. Vadovavimas ir ryšiai. Personalo instrukcijos. Šaudyklos įranga. Pratybų planas. Reikalavimai aprūpinimui.
Patalpinta	2007-12-01
Parsisiuntė	707
	Parsisiųsti26 KB

Išsamus aprašymas

PISTOLETO (PM) TAKTINIAI–TECHNINIAI DUOMENYS

Pistoletas (pranc. pistolet, vok. pistole) yra šaunamasis ginklas, iš kurio šaudoma viena ranka. Pistoletų ir revolverių paskirtis, naudojimas ir konstrukcija panaši, skiriasi tik mechanizmų sandara. Todėl revolveris iš esmės irgi yra pistoletas.
Šaunamuosius ginklus vieni iš pirmųjų panaudojo husitai XV a. viduryje, tarp jų ir vadinamąjį „pištalą”. Pištalos vamzdis buvo tvirtinamas prie medinio koto, kuris šaudant buvo laikomas po pažastimi. Šis nedidelis husitų ginklas šaudant nedideliais atstumais buvo efektyvus. Teigiama, kad iš iškreipto „pištalos” pavadinimo „pistole” atsirado trumpavamzdžio, viena ranka valdomo ginklo - pistoleto - pavadinimas.
Kiti šaltiniai tvirtina, kad pistoletą išrado italų ginklų meistras Kamullo Vetelli, kuris gyveno ir dirbo Pistojos mieste, ir todėl jo išrastas ginklas buvo pavadintas pistoletu.
Jei pirmieji šaunamieji ginklai, t.y., ginklai, iš kurių kulkos išmetamos iš vamzdžio panaudojant sudegusio parako energiją, atsirado XIV a. pradžioje, tai trumpavamzdžiai ginklai, šaudant valdomi viena ranka, atsirado kur kas vėliau.
Pistoletų išradimui turėjo įtakos sukurta šaunamųjų ginklų kibirkštinė ratinė spyna, kuri buvo gerokai pranašesnė už iki tol buvusią dagtinę spyną.
Pistoletų, kurių mechanizmų darbas automatizuotas naudojant parako dujų energiją, raida prasidėjo dar iki pasirodant dūminiam parakui. Pirmuosius patentus tokiems pistoletams 1872m. Europoje išsiėmė Plesneras, o Amerikoje – 1874m. Liusas. Iš pradžių automatiniai pistoletai buvo tik kaip bandomieji pavyzdžiai ir turėjo praeiti nemažai laiko, kol jie plačiau paplito, ypač kariuomenėje. Jų raidai kliudė kai kurios dūminio parako savybės, taip pat tradicinis revolverių ir kitų ginklų komponavimas. Pavyzdžiui, iš pradžių pistoletų šovinių dėtuvės buvo ten, kur revolverių būgnas, o rankena buvo paliekama tuščiavidurė. 1897m. pagamintas Džono Mozės Browningo konstrukcijos 7,65mm kalibro pistoletas turėjo naują mechanizmų išdėstymą (dėtuvė buvo rankenoje). Todėl neliko kliūčių pistoletams tobulinti. Pistoletas turėjo didelę laisvą spyną, kurioje buvo daužiklis ir grąžiklis (grąžiklis tokio tipo ginkluose atlieka ir kovinės spyruoklės funkcijas). Browningo pistoletas tapo pavyzdžiu kuriant naujus šios paskirties ginklus.
Pasibaigus Antrajam pasauliniam karui TSRS buvo paskelbtas konkursas naujam pistoletui sukurti. Jį laimėjo konstruktorius N.Makarovas, kuris sukūrė ne tik naują pistoletą, bet ir jam skirtą 9,2mm (9х18) šovinį. Pagal šį šovinį buvo sukonstruoti ir kiti ginklai TSRS, Lenkijoje, Vengrijoje ir kitose šalyse. 9,2mm Makarovo pistoletas PM buvo priimtas į ginkluotę 1951m. ir beveik nepakitęs gaminamas iki šiol. Pistoletui panaudota pasaulyje labai populiari vokiečių 7,65mm Valterio PP (1929m.) konstrukcija.
Pistoletas gaminamas Kinijoje (59 modelis) ir buvusios Jugoslavijos respublikose (67 modelis), bet pasaulyje jis plačiai nepaplito.
VIII TEMA. Pistoletai

I PRATYBOS. Pistoletų sandara, veikimo principas ir priežiūra. Pistoletų išardymas ir surinkimas. Saugaus elgesio taisyklės

NURODYMAI INSTRUKTORIUI

Tikslas:
 Supažindinti klausytojus su pagrindinėmis pistoletų dalimis, veikimo principu ir priežiūros reikalavimais;
 Išmokyti klausytojus išardyti ir surinkti pistoletus, užtaisyti pistoleto dėtuvę, valyti pistoletą;
 Išmokyti saugaus elgesio valdant pistoletą taisyklių.

Metodas: Pratybos vedamos klasėje, paskaitos ir pratybų metodu.

Priemonės: 9 pistoletai (PM/ČZ-75M/M1911A1).

Pasiruošimas:
 Paruošti ir sustatyti stalus taip, kad ant jų būtų galima išardyti ir surinkti pistoletus;
 Paruošti pistoletus, dėtuves ir šovinius.

Kita informacija: Pratybų vadovais skiriami klausytojai. Užduotis, mokomoji medžiaga, šioms pratyboms reikalinga metodinė medžiaga ir literatūra pateikiama prieš savaitę. Pratybų pradžioje patikrinti klausytojų žinias iš praeitų pratybų. Pratybų metu naudojami ginklai. Pratybų vadovai naudoja dalinyje esančius ginklus. Pratybos suskirstomos į atskiras dalis pagal mokomuosius klausimus. Praktinės pratybų dalies metu pratybų vadovas parodo, kaip išardomas ir surenkamas pistoletas ir užtaisoma jo dėtuvė. Po to klausytojai kartoja jo veiksmus. Pratybų vadovas kontroliuoja klausytojų darbą ir atsako į iškilusius klausimus. Pratybų pabaigoje pakartojami visi pratybų klausimai, paskelbiami būrio rezultatai, pateikiamos užduotys saviruošai. Instruktorius įvertina pratybų vadovą.

PRATYBŲ EIGA

Pasirengimas

Saugumo priemonės: Vadovautis “Naudojimosi šaunamaisiais ginklais saugaus elgesio taisyklėmis”, patvirtintomis krašto apsaugos ministro 1993 07 12 įsakymu Nr. 651.

Kartojimas: Nėra.

Raktiniai žodžiai

• pistoletai
• pistoleto sandara
• pistoleto dalys