Pedagoginės idėjos Mažojoje Lietuvoje

Tema	Pedagogika
Tipas	Referatas
Aprašymas	Pedagoginės idėjos Mažojoje Lietuvoje. Pedagoginių idėjų atsiradimas. Pedagogikos mokslo pradininkai. Mokyklos Mažojoje Lietuvoje. Mažosios Lietuvos misionieriai.
Patalpinta	2006-06-16
Parsisiuntė	314
	Parsisiųsti19 KB

Išsamus aprašymas

1.PEDAGOGINĖS IDĖJOS MAŽOJOJE LIETUVOJE

1.1. Mažoji Lietuva
Mažąja Lietuva vadiname pietvakarines lietuvių žemes abiejose Nemuno žemupio pusėse. Šiaurinė sritis, esanti dešinėje Nemuno pusėje, vadinama Klaipėdos kraštu (šis vardas atsirado tik po I-ojo pasaulinio karo, vykstant Paryžiaus taikos konferencijai). Kairėje Nemuno pusėje esančios pietvakarinės Lietuvos žemės (pietnemuniai) dažniausiai vadinamos senu Prūsų Lietuvos vardu. Mažoji Lietuva apima Nemuno žemupio, Įsros, Unguros, Priegliaus, Deimenos, Almos upių sritį, šiaurinę Rytprūsių dalį. Šiaurėje plačiu ruožu (apie 250 km) remiasi į Baltijos jūrą, taip pat siekia Kuršių marias bei Aismares; rytuose ribojasi su Žemaičiais, pietryčiuose su Sūduva, pietuose prieina mozūrų ežerų sritį ir senąsias mozūrų žemes; vakaruose siekia prie Aismarių esantį Šventainį (Heiligenbeil). Tai beveik taisyklingas trikampis (ML, 610). Trumpiau tariant, Mažoji Lietuva yra istorinė sritis, susidariusi per šimtmečius Priegliaus upyne ir prie Nemuno žemupio iš Kryžiuočių XIII a. – XIV a. pradžios užkariautų vakarinių baltų žemių: Nadruvos, Skalvos, Pilsoto, Ceklio, pietvakarių Karšuvos ir Sūduvos vakarinių pakraščių (MLTE, 2,761).Prūsijoje ir Mažojoje Lietuvoje iki XIII a. kryžiuočių užkariavimų gyveno prūsai (pamedėnai, pagudėnai, galindai, varmiai, bartai, notangai, sembai), betgi vadinamos tautomis (nationes) ir neminimi prūsai, nors kryžiuočiai visas jas iš pradžių tevadino prūsais. Vadinasi, Prūsija laikoma ne prūsų gyvenamu kraštu, o Kryžiuočių ordino valstybe, ne etnografinė, o politinė sąvoka (MLTE, 3, 90). Be to, čia gyveno ir vakariniai lietuviai (nadruviai, skalviai), pietiniai (kuršiai), vakariniai (sūduviai). Klaipėdos kraštas yra šiaurinė Mažosios Lietuvos dalis, esanti dešinėje Nemuno pusėje, 20 – 30 km pločio ir 145 km ilgio žemės ruožas, apimąs Nemuno deltą ir Lietuvos pajūrio sritį, o taip pat šiaurinę Užmario dalį (ML, 635).
1.2.Pedagoginių idėjų atsiradimas. Pedagogikos mokslo pradininkai.
1387 m. Lietuvai priėmus krikštą atsivėrė durys į vakarus. Žemė priklausė Bažnyčiai. Krikščioniškasis kodeksas mokė žmogų kaip gyventi.Su krikščionišku gyvenimo būdo atėjimu Lietuvoje atsirado pirmosios mokyklos kurios skleidė pedagogines idėjas. Vienas iš pirmųjų pedagoginių idėjų puoselėtojų Lietuvoje buvo Abraomas Kulvietis. Jis 1539m. Vilniuje įsteigė pasaulietiško tipo vidurinę mokyklą. Taip pat kaip pedagogikos idėjų skleidėjai Lietuvoje pasižymėjo Radvilų giminė. Jie buvo reformatoriai ir rėmė reformasines idėjas. Martynas Mažvydas 1547m. Parašė pirmąją lietuvišką knygą- Katekizmą. 1660-1705m.m. Londone reformatorių pastangomis pradėtas spausdinti Šventasis Raštas lietuviškai. Lietuvių raštijos pradininkai kurie vieni iš pirmųjų pradėjo skleisti pedagogines mintis Lietuvoje:

Raktiniai žodžiai

• taisyklingas trikampis
• pirmosios mokyklos lietuvoje
• pedagogines idejos