Patologinė fiziologija

Tema	Medicina
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Patologinė fiziologija, jos tyrimo metodai. Ligų modeliai, profilaktika. Bendroji etiologija. Patogenezė. Sveikatos, ligos sąvokos, ligų klasifikacija. Ligos stadijos. Ligos eigos ypatybės. Terminalinės būklės. Arterinė hiperemija, etiologija, požymiai. Veninė hiperemija. Isemija. Kolateralinė kraujotaka. Stazė. Trombozė. Embolija. Mikrocirkuliacijos samprata. Tipai. Mikrocirkuliacijos sutrikimai. Etiologiniai ligų veiksniai: temperatūros ir atmosferos slėgio kitimai. Hipoksija. Uždegimas, etiologija, vietiniai požymiai. Uždegimo patogenezė. Uždegimo mediatoriai. Leukocitų emigracija, eksudacija uzdegimo metu. Bendri uždegimo reiškiniai. Karščiavimo etiologija ir patogenezė. Infekcinis karščiavimas. Patologiniai uždegimo gydimo principai. Pirminis imunodeficitas. Antriniai imunodeficitai. Alergijos etiologija. Alerginių reakcijų patogenezė. Ekstremalios būklės. Šokas. Koma. Skausmas. Ekstremalios būklės samprata. Bendrasis adaptacinis sindromas, definicija ir pakitimai organizme. Angliavandenių apykaitos sutrikimai. Cukrinis diabetas, jo etiologija, tipai, patogenezė, klinikinis pasireiškimas bei burnos pažeidimai sergant. Angliavandenių apykaitos sutrikimai. Hipoglikemija. Hipoglikeminė koma. Riebalų apykaitos sutrikimai. Aterosklerozė. Vandens apykaitos sutrikimai. Teigiamas vandens balansas. Edema. Neigiamas vandens balansas. Širdies nepakankamumas, etiologija, patogenezė ir kompensaciniai mechanizmai. Isemija, miokardo infarktas, jo etiologija, rizikos veiksniai, patogenezė. Išorinio kvėpavimo nepakankamumo etiologija. Ventiliacijos, difuzijos ir perfuzijos sutrikimai. Dusulys. Asfiksija. Vidinis kvėpavimas. Anemija, jos samprata, klasifikacija. Vitamino B12 ir folio stokos anemijos. Ūminė ir lėtinė anemijos po nukraujavimo. Geležies stokos anemija, stadijos, klinikinė išraiška. Hemolizinės anemijos klasifikacija, etiologija, patogenezė. Leukograma ir jos reikšmė. Leukocitozės, leukopenijos ir jų įtaka organizmui. Leukemijos, jų klasifikacija ir pakitimai burnoje. Virškinimo burnoje ir rijimo sutrikimai. Skrandžio funkcijos sutrikimai bei skrandžio pašalinimo pasekmės. Virškinimas žarnose, sutrikimai. Geltų klasifikacija, pokyčiai organizme. Cholemija. Inkstų ligų etiologija. Šlapimo kiekio kitimai. Šlapimo sudėties kitimai. Inkrecinės inkstų funkcijos sutrikimai. Ūmus inkstų nepakankamumas. Lėtinis inkstų nepakankamumas, etiologija, patogenezės mechanizmas. Endokrininių liaukų sutrikimų bendroji etiologija ir patogenezė. Pogumburio ir posmegeninės liaukos funkcijos sutrikimai. Skydliaukės funkcijos sutrikimai. Antinksčių funkcijos sutrikimai. Nervų sistemos sutrikimų etiologija ir patogenezė. Nervų sistemos motorinės funkcijos sutrikimai: etiologija, patogenezė. Paralyžius, parezė.
Patalpinta	2006-05-08
Parsisiuntė	1521
	Parsisiųsti113 KB

Išsamus aprašymas

1. Patologine fiziol, jos tyrim metodai. Ptologija – mokslas apie ligas. Pat fiziol – sergancio zm fiziologija, nagrinejanti f-nius pakitimus. Nagrineja liguistu proc atsiradima, vystymasi, liga, baigties desningumus, atkreipiant demesi I patfiziologinius gydymo principus, profilaktikos priemones. Pat fiziol remiasi eksperimentu duomenimis.: atliekam eksperim su gyvun, jiems sukeliamas patol proc, jis tiriamas, gauti duomenys panaud klinikinej praktikoj. Pat fiziol eksperimentai: Uminiai (vivisekcija – zudo gyvi), letiniai (operavimas). Metodai : ijungimo – kito gyvun aud transplantacija. Isjungimo – org pasalinimas. Dirginimo – dirgikliais stimuliuojama org veikl. Pavlovo fistuliu. Parabiozes – kraujagysliu, org susiuvimas. Angiostamijos – I tiiamo org kraujagysl ivedamos kaniules kr paemimui. Izoliuotu org in vitro – paimamos zarnos, sirdies gabaliukas. F-niu tyrimu metodai – org f-jos pakitimai patolog salygom. Klinikiniai – auskultacija, ultragarsas. Radioizotopu – medz apyk sutrikim, ivedami zymeti izotopai.
2.Ligu modeliai, profilaktika. Sukeltos ligos vad eksperimentiniais modeliais, ju sukelimas – medeliavimu. Ligu modeliai: infekciniu ligu, aterosklerozes, miokardo infarkto, pneumonijos irk t. nepavyksta modeliuot: podagra, bronchine astma, navikai. 1. Ligu modeliai: ekologinis – demesys supanciai aplinkai, mitybai. 2. akumuliacinis – ligos, kuriu priezastys sunkiai diferencijuojamos. 3. genetines – reiksmes turi paveldejimas. 4. ontogenetinis – tiriami veiksniai, kurie veikia organizma nuo gyvybes uzsimezgimo pradzios.
3. Bendroji etiologija – mokslas apie ligas sukeliancias priezastis. Isorines: mechaniniai, biologiniai, cheminiai veiksniai. Vidines: sudejimas, amzius, lytis. Ligu salygos svarbios ligu issivystymui: isorines: netinkama mityba, emoc susirgimai, anksciau persirgtos ligos, netinkama ligoniu slauga. Vidines: patolog sudejimas. Rizikos veiksniai. Pvz aterosklerozes vystymuisi turi reiksmes: nutukimas, rukymas, hipodinamija, paveldejimas, stresas, cukrinis diabetes.
4. Patogeneze. – mokslas nagrinejantis ligos eigos vystymosi, baigties, mechanizmus. Nustato pazeidimo lygi kurie yra sie: molekulinis, last, aud, org sis, organizmo. Svarbu nustatyt pagr grandi, nes to neatlikus negalima taikyti patogenezes terapijos. Esant organiz patolog proc atsiranda pakitimai, l sudetingi rysiai. Atsiranda vienas pakitimas, kuris sukelia antra trecia, ketvirta, o pastarasis veikia pirma, ji sustiprindamas (skausmas traumas atveju sukelia jaudinima, veliau slopinima smegenu zieves, atsiranda sirdies nepakankamumas, issiplecia kraujagysles, mazeja kr spaudimas, sutrinka smegenu zieves mityba bei jos f-ja. Priezastis – pasekmes rysiai: pakitimas organizme yra pries ji buvusio pasekme ir kito priezastis.
5. Sveikatos, ligos savokos, ligu klasifikacija. Sveikata – zm busena, kuriai budinga fizines dvasines social geroves visuma ir ne tik ligu ar pakenkimu nebuvimas. Fizine sveikaos komponente – nusako supancios aplinkos ir organiz harmonija. Dvasines – nusako psichine sveikata, subalansuotus CNS dirginimo ir slopinimo procesus, pasitenkinima savo veikla. Soialine – nusako padeti visuomenej, seimoj, galimybes uztikrint ekonomine gerove. Sveikata – nusako kiekvieno atsakomybe uz savo optimalia bukle kuria kiekvienas turim puoseleti. Zm sveikatos bukle lemia: 20% paveldimumas, 20% aplinka, 10% asmens sveikatos prieziuru tarnybu veikla 50% gyvenimo budas – fiz aktyv, mityba alk, stresas, narkotikai. Liga – tai sunki organiz r-ja I zalojanti veiksni sukeliani str f-nius metabol sutrikimus organuose ir aud. Del o atsiranda apsauginiu prisitaikomuju kompensaciniu r-ju sutrikimai, sumazeja darbingumas. Ligos savokos: patologine r-ja – tai near liga, tik ligos simptomas. Last r-ja neatitinka dirgiklio. Pat procesas – isplitusi pat r-ja – hipoksija tromboze. Pat bukle – letai progresuojantis paolog proc – galunes amputacija. Ligos kriterijai: ligonio nusiskundimai, objektyvus tyrimu rezultatai, sumazejes darbingumas. Ligu klasifikacija. Klasifikacijos kriterijai iv. Gali but pgl pazeidimo lokalizacija, ligu simptmus, etiologini fakoriu. 1. pgl topografines anatomijos principus – sirdies, kraujag, kr, virskinimo, nosies, gerkles ir tt ligos. 2. pgl amziu, lyti: vaiku paaugliu, suaugusiu, senu. 3. etiologine – pgl priezasti. 4. patogenezine. Siu metu naudojama tarptautine statistine ligu ir sveikatos prolemu klasifikacija. Pgl ja yra 21 skyrius. 1 – kaikurios infekcines ir parazit ligos. 2. navikai. 6 – nervu sis ligos.
6. Ligos stadijos. Latentine – sukelejas pateko I organiz. Vyksta organiz aaptaciniu jegu mobilizavimas siekiant sunaikint ligos sukeleja. Prodromine – nuo pirmu ligos pozymiu iki visisko pasireiskimo, prodrominiai reiskiniai: skauda galva, silpna – kazkas yra neaisku kas. Kliniskai ryski – ligos simptomai. Baigties – krize. Greitai suserga greitai liga baigiasi. Letai: visiskai pasveiko, perejo I patolog busena, nevisiskai pasveiko, mirtis.
7. Ligos eigos ypatybes. Komplikacija – apsunkina ligos eiga, nesusijusi su pagr liga. Po operacijos – pneumonija. Recidyvas – ligos pasikartojimas, daznai pasikartoja infekcines ligos del imunin sis f-ju ir sutrikimo. Remisija – savaiminis pagerejimas. Egzacerbaija – serga -> remisija -> liga progresuoja. Ligos plitimo keliai. 1. kr (bakterijos, navikines last) 2. limfa – navikin last. 3. kanaleliais – slapimtakiais. Tesinio – rykle – tracheja i ta pati aud. 5. salycio – is pazeisto I sveika org.
8.Terminalines bukles – riba tarp gyvybes ir mirties. Preagonija – mazeja kr apaudimas, dazneja pulksas, pritemsta ir isnyksta samone. Agonija – visu gyvyb f-ju sutrikimas del galvos smegenu slopinimo. Terminaline pause – dazneja kvep, nutruksta po to 5 – 10 s, issiplecia vyzdziai. Agoninis kvepavimas – ryja ora, sirdies veikla nerimsta, raum sustingimas, sfinktoriai atsipalaiduoja, mazeja kuno temp. klinikine, biologine mirtis KS = 0 5-7 min. terminaliniu bukliu gydimui naudojama reanimacija, jos principai: kvep ir sird daznio atstatymas, metabolines acidozes gydymas. Profilaktika: pirmine – nukreipta tam kad zm nesirgtu: maistas, aplinka, vakcinacija. Antrine – serga arterine hipertenzija, saugom kad nesivystytu insultas, kad nebutu komplikaciju, reik reguliariai vartot vaistus, reguliuot kr spaud, kuno mase. Tretine – komplikacija ivyko ty komplikaciju gydymas.

Raktiniai žodžiai

• patologine fiziologija
• terminaline bukle
• patologinė fiziologija