Patarimai šeimai, turinčiai autizmo sutrikimą turintį vaiką

Tema	Psichologija
Tipas	Straipsnis
Aprašymas	Autizmas. Autizmo sindromui būdingi keturi pagrindiniai simptomai. Autistai. Svarbios ugdymo charakteristikos. Naudota literatūra.
Patalpinta	2006-10-26
Parsisiuntė	721
	Parsisiųsti7 KB

Išsamus aprašymas

Pasaulio sveikatos apsaugos duomenimis gimsta apie 3%sutrikusio intelekto vaikų. Panaši situacija yra ir Lietuvoje. Todėl yra aktualus šių vaikų rengimas gyvenimui, socialinė adaptacija, integracija.
Autizmas – tai daugialypis raidos sutrikimas. Autizmo sindromui būdingi keturi pagrindiniai simptomai:
vaikas turi didelių sunkumų kontaktuodamas su aplinkiniais;
vaikas turi didelių sunkumų bendravimo (komunikacijos) srityje;
vaiko interesai ir veikla yra labai riboti;
vaikui sunku susigaudyti išoriniuose dirgikliuose.
Šeimai, auginančiai autizmo sutrikimą turintį vaiką, kyla daug sunkumų, todėl jai reikalinga nuolatinė psichologinė ir socialinė pagalba. Svarbus sistemingas spec. pedagogų, kitų sričių specialistų bendradarbiavimas su šių vaikų šeimomis.
Jeigu vaikui sunku užmegzti socialinius kontaktus, nukenčia ir jo bendravimo galimybės. Dėl to vaiko interesai būna gana keisti, todėl jie gali elgtis labai įvairiai.
Su tokiu vaiku yra sunku užmegzti kontakta: jis niekada nežiūri kitam žmogui į akis, gyvena savam pasauly, stengiasi atsiriboti nuo aplinkinių. Toks vaikas gali visiškai nekalbėti, bet gali kontaktuoti gestų pagalba.
Kitiems vaikams labiau pasireiškia motorinės sistemos sutrikimai. Jie būna hiperaktyvūs, nuolat juda; vos susijaudinę ima šokinėti, linguoti, manipuliuoti daiktais.
Dar kitais atvejais dominuoja sensoriniai sutrikimai. Tokie vaikai gali valandas stebėti vieną kurį daiktą, pvz., mašinėlę ar kitą judantį daiktą.
Jie yra jautrūs garsams, nors vienas gali būti labai triukšmingas, o kitas visiškai tylus. Toks vaikas gali stengtis užsidaryti, izoliuoti save arba atvirkščiai, be perstojo uždavinėti darbuotojui tą patį klausimą.
Socialinėje plotmėje autistai pajėgūs daug ko išmokti, nors paties sindromo poveikis yra stiprus. Yra nustatyta, kad autizmas atsiranda ne dėl atstųmimo ar izoliacijos. Pagrindas yra organiniai sutrikimai, nors ir nežinoma, kas juos sukelia. Su tokiais vaikais galima bendrauti, nors bendravimas daugiau bus vienpusis. Tokiam vaikui sunkiai sekasi įdiegti „reikia“ , „negalima“, jie gali tam priešintis, bet bandyti vis dėlto reikia.
Dažnai tokie vaikai gali išmokti tam tikro elgesio, jo nesuvokdami, nesuprasdami, kodėl. Pavyzdžiui, vaiką galima išmokyti sveikintis. Tai daryti jam reikia priminti nuolat, nes tokie vaikai nerodo iniciatyvos mokymuisi, bet ilgainiui tai gali tapti jo elgesio schemos dalimi.
Darbą su autistais apsunkina tai, kad vaikai vienu metu gali būti skirtingose amžiaus fazėse. Vieni įgūdžiai kaip ketverių metų amžiaus, bet kiti – kaip kūdikio. Kitose srityse net gali atitikti savo kalendorinį amžių. Tai apsunkina darbą, nes niekada nežinai, kiek iš vaiko gali reikalauti. Jis gali puikiai atlikti tam tikrą veiksmą ir gali atrodyti, kad vaikas gali daugiau nei mes manome. Apsirikus, galima iškelti vaikui per didelius reikalavimus. Lengviau dirbti su vaiku, kuris nuolat funkcionuoja dviejų metų amžiaus lygyje.
Kitas galimas autistinis sutrikimas – tai dėmesio trūkumas, hiperaktyvumas. Tokie vaikai judrūs, lengvai išsiblaško, labai sunkiai nutraukia tam tikrą veiksmą (lingavimas, žingsniavimas, mosikavimas virvele, lazdele ir kt.).
Dėl savo hiperaktyvumo dažnai sugadina, sulaužo daiktus, žaislus, nes suka rankenėlę ar varžtelį tol, kol šis lūžta.
Hiperaktyviam, visą laiką judančiam vaikui dažnai tenka sakyti „ne“: nedaryk to, palik šitą, neimk, nustok. Užduotį tokiems vaikams reikia formuluoti trumpai ir aiškiai. Neduoti dvigubų užduočių,: „ sutvarkyk žaislus ir nusiplauk rankas“. Greičiausiai jis padarys tik antrąjį veiksmą, pamiršęs apie pirmąjį.
Autistus vaikus pradedama mokyti jau nuo ketverių metų ir dar anksčiau. Tai vadinama ankstyvąja intervencija. Darbas su vaiku turi vykti individualiai, remtis taikomąja elgesio analize. Svarbu yra šilti santykiai tarp mokytojo ir vaiko.
Intervencijos programa turi apimti pagrindines mokymo programas, kurios būtinos vėlesnio mokymo programoms. Šiandien norima, kad neįgalieji žmonės gyventų pilnateisį gyvenimą savo bendruomenėje: eitų apsipirkti su sveikaisiais, kartu ilsėtūsi parkuose, lankytų baseinus, poliklinikas ir t.t.

Raktiniai žodžiai

• autizmas lietuvoje
• autizmas
• vaiku autizmas