Pasaka "Eglė žalčių karalienė"

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Analizė
Aprašymas	Darbas - tai konspektas (lentelė), skirtingų mokslininkų atliktų lietuvių liaudies pasakos Eglė žalčių karalienė analizių apžvalgos. Variantas – metodai. Variantas – autoriai. Išsakytos idėjos ir mintys. N. Vėlius "Pasakos Eglė žalčių karalienė mitiškumas". V. Kavolis "Vyrai ir moterys lietuvių kultūroje" J. A. Krikštopaitis "Archainio teksto struktūriniai ir semiotiniai bruožai". D. Sauka "Tautosakos savitumas ir vertė". J. Balys "Moterys ir gyvatės (žalčiai)". D. Astramskaitė „Ados Martinkus studija apie Eglę".
Patalpinta	2006-01-23
Parsisiuntė	5307
	Parsisiųsti37 KB

Išsamus aprašymas

Pasakos siužetas, struktūra, kompozicija ir kt. gali būti įtakota indoeuropiečių mitologijos. Eglės žalčių karalienės likimą vaizduojanti pasaka artima antikiniams mitų siužetams.
Pasakos veiksmo laikas nėra neapibrėžtas, o yra susietas su konkrečiu metų periodu – veiksmas prasideda ir baigiasi vasarą. Galimas daiktas, kad tai sąsaja su derliaus nuėmimu ir su tuo einančiomis apeigomis. Kulminacinis pasakos įvykis – Žalčio nužudymas. Dainuojamuose pasakos intarpuose, kur gailimasi Žilvino ar pasiverčiama medžiais, pasigirsta raudų intonacijos.
Lietuvių pasakos veikėjų mitinės prasmės, bendros siužeto schemos ir atskirų detalių panašumas, o kartais net sutapimas su antikiniais mitais (pagrobimas, užduotys, nužudymas, apraudojimas, metamorfozės) rodo neabejotiną vidinį pasakos ir šių kūrinių ryšį. V. Kavolis. Vyrai ir moterys lietuvių kultūroje.
Pasakos stebuklai nėra antgamtiniai krikščionišku suvokim. Jie neateina iš transcendencijos (būties anapus), jie kyla iš transsubstiacijos galią (sugebėjimą keisti formą) turinčios gamtos, kurios neatskiriama dalis yra žmogus, labiau - moteris.
Pasakoje neabejotinai turime reikalą su sakralinės sferos įsiveržimu į sekuliarinę (žemiškąją). Pagal N. Vėliaus teoriją senojoje baltų religijoje požeminis pasaulis yra kunigų sfera, dangus – karių, žemės paviršius priklauso žemdirbiams. Žilvinas tokiu atveju tampa kunigu, jis gali būti ir velnias, kuris taip pat priklausė tai požeminei sferai. Pasakoje susitinka dievybė ir žmogus; taip ji tampa ne vien pasakojimu, o mitologiniu tekstu, nes mitologiniai tekstai apmąsto giliausius žmogaus egzistencijos klausimus. „EŽK“ be kita ko aprašo ištekėjusią moterį ir jos santykius su broliais, tėvais ir, kita vertus, su vyru.

Raktiniai žodžiai

• egle zalciu karaliene
• eglė žalčių karalienė
• egle zalciu karaliene pasaka