Parkinsono liga

Tema	Medicina
Tipas	Referatas
Aprašymas	Įžanga. Ligos priežastys. Simptomai. Ligos eiga. Komplikacijos. Tyrimai. Gydymas. Patarimai.
Patalpinta	2007-05-29
Parsisiuntė	1539
	Parsisiųsti78 KB

Išsamus aprašymas

"Gydytojai mane jau nurašė, nepaliko jokios vilties", "Šia liga gali sirgti tik stiprūs žmonės, nes silpni neatlaikys", "Reikia gyventi, kautis iš paskutiniųjų. Bet kautis protingai, negadinant kitiems nuotaikos", - taip kalbėjo tie, kuriems medikai diagnozavo ligą, pavadintą skambiu Džeimso Parkinsono vardu.
Šių žmonių problemos - didelės. Liga, atsirandanti nykstant smegenų ląstelėms, gaminančioms imunomediatorių dopaminą, ilgainiui sukelia vis didesnį diskomfortą. Saujomis geriami brangūs vaistai neišgelbsti nuo judesius kaustančio ligos progresavimo, depresijos, kitų fizinių ir psichologinių nepatogumų.
Parkinsono liga yra viena iš dažniausių neurodegeneracinių ligų. Ja serga maždaug 300 iš 100 000 gyventojų.
Parkinsono liga – tai lėtinė progresuojanti neurologinė liga, kurios metu nyksta tam tikros galvos smegenų srities, dalyvaujančios judesių kontrolėje, ląstelės, todėl labiausiai sulėtėja ir pasunkėja judesiai. Liga pavadinta anglų gydytojo Džeimso Parkinsono (James Parkinson) vardu, kuris 1817 m. savo straipsnyje "Esė apie drebantįjį paralyžių" ("Essay on shaking palsy") aprašė tokių pacientų simptomus. Ligos pagrindą sudaro specialios biocheminės medžiagos – dopamino – kiekio sumažėjimas nervų sistemoje dėl šią medžiagą gaminančios tam tikros galvos smegenų zonos, vadinamos juodąja medžiaga, ląstelių nykimo. Todėl ši liga priskiriama neurodegeneracinių susirgimų grupei. Svarbus ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų (acetilcholino, glutamato) balanso sutrikimas. Nervų sistemoje šios medžiagos dalyvauja informacijos perdavime, todėl, sutrikus jų tarpusavio pusiausvyrai, lėtėja ar/ir nebevyksta impulso plitimas tam tikrose srityse – ypač tose, kurios dalyvauja judesių kontrolėje.

Šios ligos pradžia nepastebima. Raumenys pamažu tampa nepaslankūs, veido mimika išnyksta, judesiai tampa lėti, viršutinės galūnės lengvai sulenktos per alkūnes ir prispaustos prie kūno, einama smulkiais žingsneliais, minimaliai keliant kojas. Dreba pirštai, rankos, o kartais ir galva.

1997 metais įkurta Lietuvos Parkinsono draugija vienija maždaug 350 narių. 2001 metais ji tapo Europos Parkinsono ligos asociacijos (EPDA) nare.

Ligos priežastys

Parkinsono ligos priežastis nėra aiški. Viena teorija aiškina, kad Parkinsono ligos priežastis yra genetikos veiksnys, kita - oksidacinis stresas (dėl laisvųjų radikalų pertekliaus mažėja dopamino kiekis). Apsisaugoti nuo ligos neįmanoma, profilaktiniai tyrimai taip pat neįmanomi. Diskutuojama toksinų (mangano, gyvsidabrio, anglies monoksido), pesticidų, imuninių pokyčių, galvos smegenų traumų, rūkymo bei kitų faktorių įtaka šios ligos išsivystymui.
Parkinsono liga diagnozuojama tuomet, kai nenustatoma aiškios būdingų simptomų išsivystymo priežasties (tai vadinama idiopatiniu parkinsonizmu).
Galimos priežastys, sąlygojančios antrinio parkinsonizmo vystymąsi: kai kurių vaistų, ypač skiriamų gydyti psichikos sutrikimams, pykinimui, svaigimui, vartojimas; apsinuodijimas anglies monoksidu (smalkėmis), manganu; galvos smegenų traumos, ypač dažnos, daugybinės, pvz., boksininkams; galvos smegenų kraujotakos sutrikimai (insultai), augliai, kitos retesnės nervų sistemos ligos. Antrinis parkinsonizmas dar vadinamas Parkinsono sindromu, nes Parkinsono ligą primenantys simptomai sudaro tik dalį klinikinės konkrečios priežasties sąlygoto susirgimo išraiškos.

Raktiniai žodžiai

• parkinsono liga
• parkinsono liga gydymas
• parkinsonas