Paauglių nusikalstamumas
| Tema |
Sociologija |
| Tipas |
Referatas |
| Aprašymas |
Įvadas. Paauglių nusikalstamumo statistika. Nusikaltimų įvykdymo motyvai. Paauglių nusikalstamumą įtakojantys veiksniai. Paauglių nusikalstamumo prevencija. Išvados.
|
| Patalpinta |
2006-11-20 |
| Parsisiuntė |
2018 |
|
|
Išsamus aprašymas
Paauglių nusikalstamumas yra aktuali ir svarbi socialinė teisinė problema, su kuria susiduria daugelis valstybių, o Lietuva ypač. Tėvų atsakomybės už savo vaikus sumažėjimas, šeimų ekonominės problemos, nepakankama socialinių ir specializuotųprevencijos institucijų veikla, lėšų trūkumas vaikų užimtumo problemoms spręsti skatina nepilnamečių nusikalstamimą. Jie ypač jautrūs neigiamiems socialiniams reiškiniams (mokymosi prestižo smukimas, ekonominė krizė). Kas ketvirtą vaiką į nusikaltimą įtraukia suaugę asmenys, kas dešimtą – tėvai! Į nusikalstamą veiklą įsitraukia vis daugiau jaunų žmonių, dažniausiai tai nesimokantis ir nedirbantis jaunimas, nepilnamečiai, vaikai. Paauglių nusikalstamumas didėja greičiau nei nusikalstamumas apskritai. Pažymėtina, kad pastaraisiais metais vis didėja rūpestis dėl suaugusiųjų, kurie panaudoja vaikus, nesulaukusius baudžiamosios atsakomybės amžiaus, kriminalinei veiklai vykdyti, žinodami, kad jie negali būti apkaltinti ir paprastai po arešto bus paleisti. Tokios veiklos diapazonas – nuo apiplėšimų ir įsilaužimų į namus iki narkotikų kontrobandinio vežimo ir platinimo.
Lietuvoje ne tik auga mepilnamečių nusikalstamumas, bet ir mažėja nusikaltėlių amžius. Vis dažniau įstatymus pažeidžia jaunesni nei 14 m. vaikai. Be to labiausiai baugina tai, kad paaugliai elgiasi vis priešiškiau ir žiauriau. Jie dalyvauja muštynėse, užpuolimuose, šantažuoja, nedvejodami naudoja ginklus, vagia ir netgi žudo.
Taigi tokia padėtis Lietuvoje reikalauja imtis atitinkamų priemonių, kad būtų bent pristabdytas paauglių nusikalstamumas, o šį plintantį reiškinį visiškai sustabdyti žinoma yra neįmanoma. Todėl šiuo metu daug dėmesio skiriama nusikalstamumo prevencijai.
Paauglių nusikalstamumo statistika
Dėl visuomenėje vykstančių procesų pastarojo dešimtmečio Lietuvos kriminalinė statistika orientuojasi į du skirtingus nepilnamečių nusikalstamumo periodus:
Pirmasis periodas – (1980 – 1989 m. m.) – apibūdinamas kaip tėvų įtakos vaikams susilpnėjimo periodas. Pradėjo didėti paauglių nusikalstamumas. Nusikaltimų, kuriuos padarė nepilnamečiai nuo 1980 m. iki 1989 m. padidėjo 52 procentus.
Antrasis periodas – (1999 – 2000 m. m.). jį galima pavadinti iki šiol didėjančios nusikalstamumo bangos periodą.
1 lentelė. Nepilnamečių 1990 – 2000 m. padaryti nusikaltimai
Iš tiesų skaičiai yra dideli, tačiau tai tik atskleisti nusikaltimai ir padaryti iki 2000 m. Galbūt būtų galima teigti, kad dar nemažai nusikaltimų yra neišaiškintų ir tai dar didesniais skaičiais papildytų šią lentelę.
Iš pateiktų skaičių akivaizdžiai matoma, kaip kasmet didėja padarytų nusikaltimų skaičius.
Iš lentelės matyti, kad daugiausia nepilnamečiai nusikalsta vogdami, nes sunki materialinė padėtis sumažina paauglių norą patenkinti savo interesus ir norus, o tai juo dažnai stumia į nusikaltimus. Kadangi trūksta lėšų kokių nors daiktų įsigijimui, paaugliai juos įsigyja neteisėtu būdu.
Raktiniai žodžiai
- nusikalstamumas
- paaugliu nusikalstamumas
- paauglių nusikalstamumas