Organizacija kaip socialinė ekonominė sistema

Tema	Vadyba
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Organizacija kaip socialinė ekonominė sistema. Organizacija ir jos egzistavimo sąlygos. Bendrieji organizacijų bruožai. Darbo pasidalinimas organizacijoje. Bendroji organizacijų struktūra. Organizacijos viešame ir privačiame sektoriuose. Organizacijos gyvavimo etapai. Darbo našumas ir priemonės jam užtikrinti. Idealios organizacijos charakteristikos. Organizacija ir aplinka.
Patalpinta	2008-09-15
Parsisiuntė	1852
	Parsisiųsti17 KB

Išsamus aprašymas

2 tema. Organizacija kaip socialinė ekonominė sistema
Organizacija ir jos egzistavimo sąlygos
1.Žmonių bendrijos, sąmoningai derinančios pastangas siekti bendro tikslo, vadinamos organizacijomis. Tam reikia mažiausiai 2 žmonių. 2. Kad org. gyvuotų, ji turi nuolat turėti darbo objektą. Org. darbo objektu aprūpina darbo produkto vartotojai. Bendras org. tikslas, sudarantis sąlygas org. gyvuoti ir tenkinti narių poreikius, išreiškiamas jos veiklos produkto vartotojų poreikiais. 3. Bendram darbui reikalinga narių komunikacija.
Bendrieji organizacijų bruožai. Kiekvienai org., kokia ji bebūtų, būdinga keletą bendrų bruožų, kurie padeda suvokt, kodėl org. būtina valdyti:
1. org. disponuoja ištekliais ir juos transformuoja;
2. ji turi tarpusavio ryšius su ja supančia aplinka;
3. ji turi savitų savybių, kurių neturi nei vienas jos narys;
4. ji paskirsto darbus, juos suskaidydama į spec. komponentus, kuris sąlygoja aukštesnį darbo našumą (horizontalus darbo pasiskirstymas);
5. kiekviena org. turi padalinius, skyrius, tarnybas darbo padalinimui įgyvendinti;
6. darbų paskirstymas reikalauja jų tinkamo koordinavimo (vertikalus darbų paskirstymas)
Kadangi atsirado horizontalus darbo padalinimas, tai būtinai atsirado ir tam tikras priemonių ir operacijų eiliškumas, kuris pasireškia technologijose. Technologija – darbo objekto poveikio būdas. Skiriamos 3 technologijos rūšys:
1. nuoseklioji t. - ją naudojant darbas suskaidomas į operacijas, kurias atliekant nustatyta tvarka, darbo objektas keičia savo savybes ir virsta darbo produktu
2. tarpininkavimo - visai nekeičia darbo objekto savybių, nes darbo produktas yra tas pats darbo objektas tik kitoje vietoje (produktas gaunamas perkeliant objektą į kitą vietą, bet nekeičiant jo savybių);
3. intensyvioji t. – naudojama tada, kai reikia suderint lekių l. kvalifikuotų specialistų paslaugas pvz. gydymas ligoninėje, mokymas studijų įstaigoje.
Realiai grynų įvardintų technologijų nėra arba jos sutinkamos retai.
Darbo pasidalinimas organizacijoje. Organizacijų technologijų nustatomos kiekvienos grandies narių operacijos - darbo pasidalinimas. Darbą apibūdina vieta, laikas, turinys ir produktas. Jo padalijimas pagal atlikimo vietą – horizontalusis, padalinimas pagal turinį, laiką – vertikalusis.
Bendroji organizacijų struktūra
Kadangi org. nuolat vyksta soc. ekonominiai procesai – ji yra soc. ekonominė sistema. Ji turi visas sistemai būdingas savybes: vientisumas, dalumas, unikalumas, izoliavimasis, neapibrėžtumas, identifikavimas, įvairumas. Organizacija yra dualistinė sandaros ir vykstančių procesų požiūrių sistema, todėl vadinama socialine – ekonomine sistema.
Dėl skirtingos elementų prigimties, struktūra nagrinėjama atskirai:
• medžiaginė – techninė sandara (fizinio kapitalo sudėtis);
• socialinė sandara (žmonių sudėtis)
• organizacinė sandara (realių formalių grupių kompozicija ir jų tarpusavio santykiai, joje vykstantys procesai)
• ekonominė sandara (kapitalo sudėtis).
Sisteminiu požiūrių 1-nas iš svarbiausių org. bruožų yra jos bendroji struktūra. Šiuolaikinė sistemų teorija skiria 5 būdingiausius elementus ir 2 jėgas
• Strateginė viršūnė lemia pagrindinius org. gyvenimo reiškinius, vadovauja visai org. veiklai.
• vidurinis vadovų sluoksnis būdingas didesnėms daugiapakopėms org. jis atlieka jungties vaidmenį tarp strateginės viršūnės ir darbo dalies
• Darbo dalyje vyksta darbo objekto pavertimas į darbo produktą.
• Techno struktūra apima technikos ir technologijų specialistus. Kurie užtikrina visų technologinių procesų tinkamą eigą.
• Paramos tarnybai priklauso darbuotojai, kurie vykdo visus org. aptarnavimo darbus.
• Aprūpinimo tarnyba užsiima medžiaginiu, energetiniu, informaciniu aprūpinimu.

• 1-oji iš dviejų jėgų yra ideologija. Tai didelė vertybių ir įsitikinimų sistema, išskirianti konkrečią org. iš kitų.
• 2-oji – politika. Ji remiasi egoistiškais tam tikrų asmenų ir grupių interesais.
Organizacijos viešame ir privačiame sektoriuose.
Teisinai, politiniai, ekonominiai bruožai būdingi viešajam sektoriui; technologiniai, personalo, konkurentai, pardavimų ir kt. bruožai – privačiam sektoriui
Organizacijos klasifikuojamos įvairiai:
1. Org. funkcijų visuomenės gyvenime požiūriu: gamybinės (pramonės, statybos, žemės ūk); komercinės (didmeninės ir mažmeninės prekybos įmonės, aprūp. agentūros);finansinės (bankai, draudimo agentūros); gamybinės infrastruktūros (transporto, ryšių, energijos tiekimo); socialinės infrastruktūros (mokslo, studijų, kultūros, sveikatos apsaug.); klubinės org. (kūrybinės sąjungos, įv. visuomeninės ir tautinės bendrijos); specifinės (kariuomenė, policija, teismai, bažnyčia); politinės partijos.
2. Nuosavybės formos požiūriu: a) Privataus kapitalo – jose kapitalas yra vieno asmens arba kelių partnerių nuosavybė, kuriuo jis besąlygiškai disponuoja. Savininkas už organizacijos įsipareigojimus atsako visu savo turu; b) Akcinio kapitalo – jose kapitalas priklauso akcininkams, kuris sąlyginai padalintas į dalis. Už org. įsipareigojimus akcininkai atsako tik tuo turtu, kuris dalyvavo bendrovės veikloje, todėl šio organizacijos vadinamos ribotos turtinės atsakomybės org.; c) Valstybinio kapitalo – kapitalas yra valstybės nuosavybė.
3. Pagal dydį: Mažos (darbuotojų skaičius iki keliolikos ar keliasdešimt);b) Vidutinio dydžio (nuo keliasdešimt iki kelių šimtų); c) Didelės (nuo kelių šimtų iki 1000 ar kelių tūks.); d) Superdidelės (pvz. transnacionaliniai susivienijimai, kurių darbo apimtys – šimtai mln. dolerių)
4. Pagal gamybos tipą: Vienetinės gamybos įmonės (kiekvienas gaminys skiriasi nuo kitų gaminių; Mažų ir vidutinių serijų gamybos įmonės; Didelių serijų ir masinės gamybos įmonės
5. Teisinės-organizacinės formos požiūriu: Savarankiška - įmonė, turinti juridinio asmens statusą; Kartelis – savarankiškų org. susivienijimas, įforminant susitarimus dėl produkcijos realizavimo rajonų pasidalinimo, realizavimo kvotų nustatymo, vieningų kainų įvedimo. Sindikatas –kuomet žaliavos, medžiagos perkamos, o produkcija realizuojama per susivienijimo centrą. Sindikate org. juridiškai savarankiškos, bet komercinius požiūriu jų savarankiškumas ribotas;Koncernas – savarankiškų org. susivienijimas, tampriai susiejant finansinę veikla ir pirmiausia vykdant į koncerną įeinančių org. užsakymus; Palydovinio tipo susivienijimai. Stambi org. sudaro sutartis su smulkiom įmonėm dėl detalių, elementų gamybos ir tiekimo. Tokius atveju ji garantuoja smulkioms, kad jų produkcija bus nupirkta, o taip pat jas aprūpina žaliavom; iš kitos pusės stambiai org. nereikia rūpintis smulkių detalių gamyba. Išvada –abipusė nauda; Konsorciumas – savarankiškų org. susitarimas dėl bendrų projektų įgyvendinimo, tiksliai apibrėžiant kiekvienos org. funkcijas ir indėlį; Venčiūrinio tipo – stambio įmonės viduje atskiriems padaliniams suteikiama autonomija, bet be juridinio asmens teisių. Padaliniai viduje bendradarbiauja komerciniais pagrindai, bet santykius su išorės org. vykdo pagrindinė įmonė.; Trestai – kai įmonės vienijasi pajiniu pagrindu.

Raktiniai žodžiai

• organizacija
• organizacijos bruozai
• organizacija ir jos egzistavimo salygos