Neverbalinis bendravimas

Tema	Psichologija
Tipas	Referatas
Aprašymas	Įvadas. Bendravimo būdai. Akių kontaktas. Veido išraiška. Gestai. Kūno kalba. Apranga bei išvaizda. Mūsų turimi daiktai. Prisilietimai. Garsiniai būdai. Kalba. Bendravimo manieros. Išvados. Stresas. Jo įveikimo būdai. Literatūra.
Patalpinta	2007-10-03
Parsisiuntė	2190
	Parsisiųsti24 KB

Išsamus aprašymas

Įvadas


Bendravimas – suteikia mums galimybę pasireikšti, sužinoti begalę naudingos ar mus dominančios informacijos. Ne visada mūsų bendravimas yra vien žodžiai, sakiniai, didžiąją dalį informacijos sužinome vien iš pašnekovo kūno kalbos, jo gestų, veido išraiškos. Atsižvelgę į jo siunčiamus signalus nusprendžiame ar žmogus klausosi, ar jam įdomu, ar pritaria jūsų nuomonei.
Kūno kalba dažniausiai yra sąmoningai nepavaldi protui, pirminės emocijos be galo daug pasako apie pašnekovą, tačiau kai kurie žmonės išmoksta kontroliuoti savo emocijas, gestus. Tokie žmonės nenori rodyti savo tikrų jausmų. Todėl su vienais bendraujant jaučiamės atsipalaidavę ir susidomėję, o su kitais įsitempiame ir sunerimę.
Labai svarbu ne tik mokėti tinkamai bendrauti, bet suprasti kito žmogaus gestų kalbą.
BENDRAVIMO BŪDAI

Norėdami kokybiškai bendrauti su žmonėmis, turime ne pamiršti, kad bendravimas turi būti abipusis procesas. Bendravime turi dalyvauti du asmenys, šnekantysis ir klausantysis, kitaip tai nebus tinkamas bendravimas. Labai dažnai žmonės turintys bendravimo sutrikimų nemoka kitų sudominti savo kalba arba nemoka klausytis, bet mėgsta daug kalbėti. Tokie žmonės dažniausiai nerodo per didelio susidomėjimo pokalbio tema, nemoka ar nenori parodyti savo jausmų, jų mintys yra kažkur kitur ir todėl jie nesuteikia pašnekovui atgalinio ryšio. Nesiklausantieji nemoka demonstruoti savo kūno kalbos, o tai yra ypač svarbu. Norint tinkamai bendrauti būtinas akių kontaktas, atitinkama veido išraiška, išreikštas susidomėjimas.

Akių kontaktas
Visose bendravimo situacijose mums tenka ilgiau ar trumpiau žvelgti į akis. Kartais per ilgas žvilgsnis į kito asmens akis gali žmogų sugluminti, net suerzinti. Tokiu būdu galime save parodyti labai nemaloniais ar net agresyviais. Taip yra todėl, kad akių kontaktas išreiškia mūsų norą bendrauti su kitu žmogumi. Pastebėta, jog su mums patinkančiu žmogumi esame linkę palaikyti ilgesnį akių kontaktą, su nepatinkančiu - trumpesnį. Įsimylėjėliai ilgiausiai žvelgia vienas kitam į akis, O susipykę žmonės, priešingai, vengia vienas į kitą žiūrėti. Taigi, įdėmesnis nepažystamojo žvilgsnis verčia mus pasijusti nejaukiai dėl kelių priežasčių. Visų pirma todėl, kad akių kontaktu parodomas ketinimas užmegzti ryšį, tačiau mes nežinome ką jis reiškia. Mes nežinome ar žiūrintysis vertina mus palankiai, ar ne. Galbūt mes jį sužavėjome, tačiau gal jis, priešingai, pamatė mumyse ką nors neįprasto ar nemalonaus. Galime tikėtis, kad jis pasakys mums komplimentą, tačiau lygiai taip pat galime laukti, jog mus išbars ar įžeis. Akių žvilgsnis gali būti panaudotas ir grasinimui. Agresyvūs ir linkę dominuoti žmonės taip pat linkę žvelgti atkakliu ir veriančiu žvilgsniu, kurio neištvėrę mes galų gale nuleidžiame akis. Tokiu žvilgsniu tėvai žvelgia į vaikus, o viršininkai - į pavaldinius, kai šie kuo nors prasikalsta. Drovūs ir nuolankūs žmonės paprastai vengia akių kontakto ir dažnai žvelgia ne į pašnekovą, bet pro šalį arba žemyn. Nuleistas akių žvilgsnis nebūtinai reiškia, jog pašnekovas mūsų nemėgsta ar sako netiesą: galbūt mes tik bendraujame su droviu, linkusiu užsisklęsti savyje žmogumi.

Raktiniai žodžiai

• neverbalinis bendravimas
• bendravimo budai
• neverbalinio bendravimo budai