Neurochirurgija

Tema	Medicina
Tipas	Paruoštukė
Aprašymas	Smegenų brinkimas (edema). Smegenų kamieno dislokacija ir įstrigimai: patogenezė, klinika (tentorinis, bulbarinis), gydymas. Trauminės kilmės cerebrinės komos klinika. Glasgow komų skalė. Smegenų mirties diagnostika. Uždarų ir atvirų kaukolės sužalojimų apibrėžimas. Pirminis chirurginis galvos žaizdų sutvarkymas. Commotio-klinika, diagnostika, gydymas. Galvos smegenų sumušimas (contusio cerebri) – židinių susidarymo mechanizmas, dažniau pasitaikanti topika. Klinika, diagnostika, gydymas. Smegenų suspaudimas (compresio). Intrakranijinės hematomos (epidurinės, subdurinės, intracerebrinės) klinika. Pagalbiniai diagnostikos būdai. Gydymas. Galvos smegenų sužalojimai: smegenų edemos ir intrakranijinių hematomų diferencinė diagnozė (klinikinė ir pagalbiniais tyrimais). Diferencijuotas gydymas. Trauminis mielitas, jo stadijos (spinalinis šokas, spinalinis automatizmas). Trauminio ir spinalinio šoko diferencinė diagnozė. Nugaros smegenų kaklinės dalies sužalojimai: stabilūs, nestabilūs, kompresiniai lūžiai. Nugaros smegenų sužalojimo klinika. Konservatyvus ir chirurginis gydymas. Nugaros smegenų krūtininės dalies sužalojimai, klinika, diagnostika, gydymas, komplikacijos ir jų profilaktika. Juosmens srities neurokomplikuoti lūžiai. Dubens organų funkcijos sutrikimai, gydymas. Periferinių nervų sužalojimai. Bendrieji periferinio nervo sužalojimo simptomai. Pakenkimo diagnostika. Pirminė nervo siūlė. Nervo autoplastika. Juosmens srities tarpslankstelinių diskų išvaržų klinika, diagnostika, indikacijos chirurginiam gydymui. Chirurginio gydymo principai. Arklio uodegos sindromas. Bendrieji galvos smegenų navikų simptomai. Galvos smegenų navikų diagnostika. Intracerebriniai galvos smegenų didžiųjų pusrutulių navikai. Multiforminė glioblastoma, astrocitoma, oligodendroglioma. Topika, klinika, diagnostika, gydymas, prognozė. Meningiomos: didžiųjų pusrutulių konveksitalinės ir smegenų pamato meningiomos. Topika, klinika, diagnostika, gydymas, prognozė. Hipofizės navikai, kraniofaringioma. Cistinė gėrybinė astrocitoma. Meduloblastoma. VIII nervo neurinoma (švanoma). Stuburo ir nugaros smegenų navikai. Smegenų kraujagyslių ligos vaikų amžiuje: etiopatogenezė, klinika, diagnostika, gydymas. Maišinės smegenų pamato aneurizmos. Arterinės veninės aneurizmos. Karotidinė-kaverninė fistulė. Hemoraginis insultas. Infarktas. Likvoras GS vandenė. Židininė epilepsija. Skausminiai sindromai. Stereotaksinė chirurgija.
Patalpinta	2006-10-22
Parsisiuntė	555
	Parsisiųsti50 KB

Išsamus aprašymas

1.Smegenų brinkimas (edema): patogenezė, klinika, konservatyvus ir chirurginis gydymas. Tai skysčių sankaupa smegenyse. Patogenezė:pagrindinis mechanizmas yra hematoencefalinės užtvaros pažeidimas ir padidėjęs jos pralaidumas. Toliau svarbios hidrostatinės ir osmosinės kraujo savybės. Edemos tipai: 1)vazogeninė-susidaro padidėjus kapiliarų endotelio pralaidumui. Tarpląstelinėje ertmėje susikaupia plazmos baltymai. 2) citotoksinė-sutrikus sm.metabolizmui dėl išemijos ar staiga pakilus vidiniam kaukolės slėgiui.Tada pažeidžiami Na/K siurbliai ir ląst.viduje kaupiasi Na, o paskui jį į ląst.skverbiasi vanduo. 3) hidrostatinė-dėl aukšto AKS išsitempia kapiliarai, plazmos baltymai pereina į tarpląst.ertmę. 4)osmosinė-dėl kraujo praskiedimo (pasikeičia osmosinio slėgio gradientas). 5)intersticinė-dėl sm.vandenės. Į tarpląst.ertmę apie skilvelius sunkiasi vanduo. Klinika: Ją lemia edemos išplitimas, vieta, tipas, kilmė, ir plitimo tempas. Smegenų edema neturi jai būdingo specifinio klinikinio sindromo, židininė edema apie patologinius židinius paryškina vietinius neurologinius simptomus, o bendrajai edemai būdinga padidėjusio intrakranijinio slėgio klinika- galvos skausmas, vėmimas ir stazė akių dugnuose; vazomotoriniai simptomai- AH, bradikardija, kvėpavimo ataksija. Gydymas: 1) diuretikai-manitolis, hipertoninis 7,5 proc NaCl tirpalas 2) natūralūs GKK-mažina kapiliarų ir hematoencefalinio barjero pralaidumą3) Ca kanalų antagonistai-nifedipinas 4) B antagonistai-sukelia vazodilataciją ir mažina edemą.-propranololis. Kad normalizuoti kraujo dujų sudėtį,- kontrolinė ventiliacija. Chirurginis gydymas: šalinti patologinius židinius, šoninių skilvelių drenavimas, dekompresinė kraniotomija.
2. Smegenų kamieno dislokacija ir įstrigimai: patogenezė, klinika (tentorinis, bulbarinis), gydymas.
Patogenezė: atsiradus intrakranijinei hipertenzijai, ji yra kompensuojama likvoro sistemos: padidėja likvoro rezorbcija, likvoras išspaudžiamas iš povoratinklinių plyšių, cisternų, skilvelių į stuburo kanalą. Kai nebėra kur spaudžiamoms smegenims plėstis, jos lenda į kaukolės angas ir jose įstringa, suspaudžia gyvybei svarbias kamieno struktūras. Smegenų poslinkiai gali būti transversalūs - skersiniai ir vertikalūs - ašiniai. Skersinis poslinkis pasitaiko džn. Jis būna, kai dėl spaudimo pusrutuliai lenda po falx cerebri ir įstringa. Vertikalūs : transtentorinis įstrigimas, kai smegenys įstringa smegenėlių padangtės įlankoje ir bulbarinis, kai – kauliniame žiede (džn. Smegenėlių pusrutuliai) Klinika: bendrieji simptomai - galvos sk, vėmimas, stazė akių dugnuose, AH, bradikardija. Vietiniai simptomai - „kablio sindromas“- psichomotorinis sudirginimas (blaškosi, pažeidimo pusėj plečiasi vyzdys, užkrinta viršut. vokas, obuolys sukasi į šoną.) Progresuojant ištinka koma. Centrinis sindromas - sąmonės blėsimas, atodūsiai, žiovulys, progresuojant prasideda koma. Procesui išplitus į apat tilto dalį, vyzdžiai yra l. siauri, gili atoninė koma, sustoja kvėpavimas. Bulbariniam įstrigimui būdingas sprando rigidiškumas, ir nervų šakneliniai neuralginiai sk pečių juostoje, bulbarinė neurologinė simptomatika: išnykęs ryklės refleksas, progresuojantys vazomotoriniai ir kvėpavimo sutrikimai.Gydymas: kuo skubiau normalizuoti kvėpavimo f-ą, nustatomas optimalus perfuzinis smegenų slėgis 70mmHg. Atkūrus gyvybinių junkcijų veiklą, atsižvelgiant į hipertenziją sukėlusią priežastį, arba skubiai šalinamos papildomos kaukolės ertmę užpildžiusios masės (hematomos, navikai), arba dėl obstrukcinės vandenės daroma šoninė skilvelio punkcija ir išorinis drenažas.
3.Trauminės kilmės cerebrinės komos klinika. Glasgow komų skalė. Smegenų mirties diagnostika. Klinika- ivykus trauminiam difuziniam aksominiam smegenų pažeidimui, smegenų sukretimas. 1.Pažeidus tarpines smegenis: kvėpavimas- žiovulys, atodūsiai, aritmiskas; vyzdžiai: siauri, 1-3mm ( norma 2-6mm); akys- draugiški, lengvai diverguojantys judesiai, lėlės akys(komos metu galva lenkiant zemyn akys kyla aukštyn ir atvirkščiai), teigiamas okulovestibulinis refleksas( ipylus y ausies landa 30-60ml ledinio vandens, žvilgiis minutę nukrypsta y procedūros pusę), Parinald sindromas (sutrikusi vyzdžių fotoreakcija, akomodacija, konvergencija ir žvilgio parezė y viršų; Judesiai: iš pradžių prasmingi, progresuojant dekortikuoti( rankos per alkunes sulenkiamos, prispaudžiamos prie kūno, pirštai sugniaužiami į kumštį, kojos įtempiamos, pėdos pasukamos į vidų ir palenkiamos žemyn). 2. Pažeidus vidurines smegenis- viršutinę tilto dalį: kvėpavimas- neritmiškas, padažnėjęs, akys-vyzdžiai lengavai išsiplėtę, žvilgis nejudrus, krypsta y šonus, lėlės akys; judesiai- dekortikacija, pereinanti y decerebraciją( dantys sukasti, galva atkošta, kūnas išriestas, žastai prispausti prie krūtinės, o dilbiai įtempti ir pakelti priekin, pirštai sugniaužti, kojos įtemptos, pėdos palenktos). 3. pažeidus apatinę tilto dalį: kvėpavimas- kriokiantis, nereguliarus, akys- vyzdžiai vidutinio pločio, ar taškučiai, žvilgis nejudrus, akys akiduobių viduryje, lėlės fenomenas, okulovestibulinio reflekso nesukeliama, judesiai- atonija, išnykę sausgyslių refleksai. Judesiai-valingi-6, lokalizuoja skausmą-5, flexiniai-atstumiantys-4, nenormalūs-flexiniai-3, extenziniai-decerebruoti-2, neatitraukia-1. Kalba-prasminga-5, neri6lii-4, beprasmė-3, nesuprantami garsai-2, jokio atsako-1, atsimerkimas- spontaninis-4, į garsą-3, dirginant-2, jokių-1.8 balų koma jau yra sunki. Labai gilios komos ištiktam ligoniui nėra jokių reakcijų, išnykę ragenos, vyzdžių, ryklės, sausgysliniai ir pado refleksai, mažas galūnių raumenų tonusas. Lengvesniais atvejais išlieka vyzdžių reakcija į šviesą, refleksiniai akių judesiai, kamieniniai refleksai, spontaninis kvėpavimas, raumenų tonusas g b padidėjęs. Smegenų mirtis-tai organizmo žūtis, asmenybės nebėra, nors kai kurie organai ir sistemos dar funkcionuoja. Kriterijai: Sąmonė- gili koma ( 3balai, išnykusi vyzdžių r-ja, išnykęs ragenos refleksas, nesukeliamas okuliovestibulinis refleksas, išnykęs užpakalinis ryklės sienelės refleksas, ir išnykęs trachėjos dirginimo refl.) kūno temp>32, kvėpavimas- apnėja ( kvėpavimo judesių neatsiranda ir padidinus pCO2>60mmHg 6minutėms). Etiologija-mirtinas galvos sm pažeidimas, nustatytas operacijos metu. Paneigtas kūno sušalimas, apsinuodijimas migdomaisiais. Paneigtos metabolinės komos. EEG ir sm angiografija-nebūtina.
4.Uždarų ir atvirų kaukolės sužalojimų apibrėžimas. Pirminis chirurginis galvos žaizdų sutvarkymas.Uždari sužalojimai-1)smegenų sukrėtimas-commotio. Dėl akceleracinės galvos traumos įvykęs difuzinis aksoninis pažeidimas, pasireiškiantis bendriniais simptomais- gyvybinių funkcijų, pirmiausia žaibišku sąmonės praradimu. 2) smegenų sumušimas- (contusio)- tai pirminės trauminės smegenų nekrozės-hemoragijos židininiai, apsupti pabrinkusių smegenų. 3) smegenų suspaudimas (compresio)-tai komplikacija, sukelta įvairių traumos padarinių- hematomų, higromų, išplitusio smegenų paburkimo, smegenų vandenės, pneumocefalijos. Atviri: 1) durtiniai 2) šautiniai. Pirminis chirurginis galvos žaizdų sutvarkymas. Nedidelės žaizdos sutvarkomos ambulatoriškai. Didelės tvarkomos operacinėje. Plaukai apie žaizdą tik nukerpami. Taikoma vietinė anestezija 0,5-1 proc novokainu ar 1-2 proc lidokainu, į tirpalą pridėjus antibiotikų ir 0,5-1 ml 0,1 proc adrenalino kraujavimui mažinti. Palaukus 15 min nupjaunami sumaigyti negyvybingi skalpo kraštai iki dugno. Kraujavimas stabdomas suspaudus žaizdos kraštus pirštais ar įstatant automatinį skėtiklį. Gerai pažiūrimas žaizdos dugnas, kad neliktų svetimkūnio. Įspaustinis ar linijinis kaulo lūžis su kraštų prasilenkimu ištrepanuojamas. Palikti plyšyje įmušti plaukai ar svetimkūniai gali sukelti osteomielitą. Tvarkant veido žaizdas labai tausojami audiniai. Odos kraštai išpjaunami tik minimaliai ar nepjaunami. Užterštos žaizdos gali sukelti stabligę, todėl būtina vakcinacija atsižvelgiant kada sužalotas asmuo paskutinį kartą vakcinuotas stabligės anatoksinu.

Raktiniai žodžiai

• neurochirurgija
• smegenu edema
• smegenų edema