Neformalus vaikų švietimas

Tema	Pedagogika
Tipas	Paruoštukė
Aprašymas	Laisvalaikis. Laisvalaikio kultūra. Vaikų laisvalaikis. Vaikų laisvalaikio kultūra. Laisvalaikio užsiėmimai. Papildomas mokinių ugdymas. Papildomas ugdymas. Laisvalaikio fazės. Laisvalaikio kultūros organizavimo lygiai. Mokykloje organizuojamas laisvalaikis. Papildomas ugdymas. Įvairių valstybinių ir nevalstybinių institucijų organizuojamas laisvalaikis – neformalus vaikų švietimas. Neformalusis vaikų švietimas. Neformalaus ugdymo tikslai. Pagrindinės sampratos. Sąvokos. Neformalus vaikų švietimas. Neformaliojo švietimo mokytojas. Neformaliojo švietimo programa. Neformaliojo vaikų ugdymo teikėjas. Neformaliojo vaikų švietimo organizavimas. Neformaliojo vaikų švietimo teikėjai. Neformaliojo vaikų švietimo teikėjai. Neformaliojo vaikų švietimo mokytoju turi teisę dirbti. Neformaliojo ugdymo institucijos. Veiklos sritys. Neformalųjį vaikų švietimą gali teikti. Neformaliojo švietimo mokyklų tipai. Informavus papildomas ugdymas. Informalųjį papildomą ugdymą teikia. Aktualiausios neformaliojo vaikų švietimo problemos. Neformaliojo švietimo tikslas ir uždaviniai. Uždaviniai. Objektas. Principai. Neformaliajame vaikų švietime įgyjamos kompetencijos. Neformaliojo vaikų švietimo rezultatas. Neformaliojo vaikų švietimo finansavimas. Neformaliojo vaikų švietimo koncepcijos įgyvendinimas. Papildomo ugdymo principai bendrojo lavinimo mokyklose. Vaikų užimtumo tendencijos, dokumentų, skirtų organizuoto laisvalaikio reglamentavimui, aptartis. Neformalaus ugdymo kryptys. Aplinkosauginis ir ekologinis ugdymas. Vaikų socializacijos programos vasaros ir kitų atostogų metu. Neįgaliųjų vaikų integracija. Prevencija. Rekreacija. Vaikų klubai. Altruistinė veikla. Sveika gyvensena. Vaikų ir jaunimo užimtumas. Savanoriška veikla. Pagalbos bendruomenini programos. Viešėji darbai vaikams ir jaunimui. Darbo vietų vaikams ir jaunimui kūrimas. Reabilitacinės darbo programos.
Patalpinta	2008-04-21
Parsisiuntė	2329
	Parsisiųsti23 KB

Išsamus aprašymas

Laisvalaikis – laisvas nuo darbo laikas. Tai laiko dalis, skirta laisvai pasirenkamai veiklai, kuri paprastai padeda atstatyti ir ugdyti savo jėgas.
Laisvalaikio kultūrą: kasdieninė, kultūrinė veikla laisvalaikiu. Sąlygojanti asmenybės savikūrą,
laisvalaikio bendradarbiavimas, kūrybinių poreikių tenkinimas.
Laisvalaikis padeda gaivinti žmogaus jėgas (reprodukcija), pailsėti(rekreacija),sudaro sąlygas visapusiškam asmenybės tobulėjimui.
Vaikų laisvalaikis: tai laisvas laikas, kurio metu vaikai gali skirti savo intelektualines ir dvasines jėgas laisvai pasirenkamai veiklai, padedančiai atstatyti ir ugdyti jėgas.
Vaikų laisvalaikio kultūra – neišsenkantis ir nepasikartojantis procesas.
Laisvalaikio užsiėmimus ugdymo ir kitose institucijose dažniausiai apibrėžiame kaip papildomą ugdymą.
Papildomas mokinių ugdymas yra organizuota ir kryptinga veikla. Jis nukreiptas į pozityvią veiklą, turiningą laisvalaikio praleidimą.
Papildomas ugdymas kuris yra sudėtinė švietimo sistemos dalis yra skirtas prigimtinių galių ir įvairių gebėjimų bei polinkių atskleidimui bei vaikų ir paauglių intelektualiniams, techniniams, meniniams, sportiniams, socialiniams ir kt. gebėjimams ugdyti.
Laisvalaikio fazės:
Poilsio fazė - poilsis yra būtinas po kiekvieno darbo proceso. Vaiko poilsis efektyvus jam gerai pažįstamoje vietoje.(namuose, kur jis gali jaustis laisvai ir nevaržomai.)Poilsis yra svarbus gyvybinių funkcijų, psichikos stabilumui palaikyti.
Pramogavimo fazė – Kaip pramogaujama priklauso nuo daugelį veiksnių (amžiaus, gyvenamo vietos, sveikatos ir pan.)
Bendravimo fazė – bendravimas priklauso nuo charakterio ypatybių, reikalingas visiems ypač vaikams.
Kūrybos fazė – kuriama dažniausia vienminčių rate.

Kontempliacijos fazė – Ši fazė reiškia aplinkos ir savęs stebėjimą filosofiniu aspektu. Ji dažnai perauga į kūrybos fazę.
Šventinė fazė – šventės būna įvairios ir žadina labai įvairius jausmus, tačiau svarbiausios šeimos šventės (krikštynos, vestuvės, gimtadieniai.)Svarbios yra: Velykos, kalėdos ir tt.
Laisvalaikio kultūros organizavimo lygiai.
Šeimoje:
Laisvalaikio praleidimo formos priklauso nuo šeimos amžiaus, tėvų ir vaikų amžiaus, šeimos sudėties, gyvenamosios vietos, sveikatos, ekonominės situacijos, bei papročių.
1ciklas:Jauna šeima kurios vaikai dar labai maži. Jų laisvalaikio praleidimas labai ribotas.
2 ciklas Šeima turinti ikimokyklinukus. Jų laisvalaikis įdomesnis. Tėvai didžiąją savo laiko dalį skiria mažųjų interesams.(koncertai, cirkas, teatras ir tt.)
3 ciklas: Šeima ir vaikai pradinukai.
Tėvai turi vaiką teisingai nukreipti, sudominti veikla kuri jam patiktų. Šiuo laiku svarbu draugai ir žaidimai.
4 ciklas: Šeimai yra sunkiausias, nes aikštingi, maištingi paaugliai nenori, kad veikla jiems būtų primesta.
Mokykloje organizuojamas laisvalaikis.
Papildomas ugdymas.
Vaikai mokykloj praleidžia nuo 4 iki 8 valandų, per dieną. Papildomas ugdymas labai svarbus vaikams kuriems nesiseka mokslas, tada jie per papildomą ugdymą galį save išreikšti kitoje veikloje.
Įvairių valstybinių ir nevalstybinių
institucijų organizuojamas laisvalaikis
– neformalus vaikų švietimas.
Šios instancijos teikia vaikams ir jų tėvams labai svarbias paslaugas. Vaikai gali tobulintis ir atskleisti savo talentus. Neformalaus ugdymo institucijos turi galimybę užimti tuos vaikus kurie sunkiai pritampa mokykloje kuriems reikia individualios kūrybinės veiklos.2005 12 30
patvirtinta Neformaliojo vaikų švietimo koncepcija, reglamentuojanti neformalųjį švietimą Lietuvoje.
Neformalusis vaikų švietimas:
Neformalaus ugdymo tikslai:
Per kompetencijų ugdymą formuoti asmenį gebanti tapti aktyviu visuomenės nariu, sėkmingai veikti visuomenėje, padėti tenkinti pažinimo, lavinimosi ir saviraiškos poreikius.
PAGRINDINĖS SAMPRATOS
SĄVOKOS :Susijusios neformaliojo ugdymu:
Neformalus vaikų švietimas:
Kryptinga veikla, padedanti vaikui įgyti kompetencijos, tapti sąmoninga asmenybę, sugebančia atsakingai ir kūrybingai spręsti savo problemas ir aktyviai veikti visuomenėje, bei prisitaikyti prie kintančios aplinkos.
Neformaliojo švietimo mokytojas:
Asmuo, ugdantis ir mokantis mokinius pagal neformaliojo vaikų ugdymo programas, turintis darbo patirtį ir kompetenciją.

Neformaliojo švietimo programa:
Neformaliojo vaikų švietimo mokytojo (įstaigos) parengta ir neformaliojo švietimo metodais įgyvendinama programa, kuria siekiama ugdyti vaiko kompetencijas plėtojant prigimtinius vaiko gebėjimus.
Neformaliojo vaikų ugdymo teikėjas:
Organizacijos, kurioms neformalusis vaikų švietimas yra pagrindinė arba kita veikla, laisvasis mokytojas, šios Sampratos nustatytais principais teikiantis neformaliojo vaikų švietimo paslaugas.
Neformalusis vaikų švietimas yra sudėtinė Lietuvos švietimo sistemos dalis.
Neformaliojo vaikų švietimo
organizavimas:
Neformalusis vaikų švietimas su formaliuoju švietimu ir savišvieta siejamas ugdymo perimamumo, mokslinio, informacinio, materialinio aprūpinimo, teisinio reguliavimo bei valdymo ryšiais.
Švietimo ir mokslo ministerija bendradarbiaudama su kitomis vaikų ir jaunimo politiką įgyvendinančiomis organizacijomis, nustato valstybinę neformaliojo vaikų švietimo politiką.
Savivaldybių institucijos nustato neformaliojo vaikų švietimo politiką savivaldybėse:
• Kuria neformaliojo vaikų švietimo teikėjų tinklą;
• Nustato savo įsteigtų neformaliojo vaikų švietimo mokyklų mokslų metų pradžią ir trukmę;
• Analizuoja neformaliojo vaikų švietimo būklę ir vykdo pavaldžių neformaliojo vaikų švietimo
teikėjų priežiūrą.

Raktiniai žodžiai

• neformalus ugdymas mokykloje
• vaiku laisvalaikis
• neformaliojo vaikų švietimo koncepcija