Naujasis Hamletas

Tema	Užsienio literatūra
Tipas	Analizė
Aprašymas	Kas yra Hamletas naujosios literatūros perspektyvose? Kodėl jis toks svarbus naujosios literatūros kūrėjams? Bandydami atsakyti į šiuos klausimus mes tyrinėjame dviejų šiuolaikinių rašytojų "Hamleto" versijas.
Patalpinta	2007-12-20
Parsisiuntė	508
	Parsisiųsti4 KB

Išsamus aprašymas

Kas yra Hamletas naujosios literatūros perspektyvose? Dekonstruotame pasaulėvaizdyje Hamletas tampa ne daugiau nei aktoriaus kauke, žiūrovu ar praeiviu gatvėje, kuris neturi nieko bendra su scena bei bando spręsti savo kasdienes problemas žvelgdamas į scenoje žaidžiančius šešėlius. Pažvelkime į dvi šiuolaikines "Hamleto" teksto adaptacijas: Algirdo Javtoko "HAMLETĄ REMIKS" bei Nigel Tomm'o "Shakespeare's Hamlet Remixed". Vargu ar Šekspyras suprastų šias šiuolaikines savo dramos interpretacijas. Bet vargu ar mes suprantame Hamletą taip, kaip jį suprato Šekspyro laikais.
Algirdas Javtokas savojoje "Hamleto" versijoje dramą perkelia iš scenos į žiūrovo vidų. "Hamleto" veiksmas čia – tai vidinė drama, perteikiama abstraktaus žiūrovo akimis, kuris stebi, mąsto ir bando suprasti savo vaidmenį nenutrūkstančioje teksto upėje. Stebėtojas, o ne pats Hamletas užima centrinę "HAMLETO REMIKS" poziciją. Abstraktus žiūrovas – tai naujasis Hamletas, stebintis pats save iš už anapus scenos. Čia jis saugus, laisvas nuo scenarijaus, bet tuo pačiu metu yra suvaržytas savo paties mintimis apie save. Kartais šios mintys yra išsakomos kitų personažų, ar atsitiktinių žiūrovų lūpomis, bet tai tik vienas iš nuolatinių prieštaravimų, ar klasikinės logikos ignoravimo atvejų, kurie suteikia "HAMLETUI REMIKS" papildomos laisvės – laisvės kartais būti bei laisvės kartais nebūti. Šie kartais tai naujojo ir senojo Hamleto priešpastatymas, kadangi senojo pasaulio Hamletas privalo arba visada būti arba visada nebūti.
Nigel Tomm'o "Hamleto" versijoje Hamletas tampa ne daugiau nei žodžiu, garsu ar veiksmo pertekliumi. Dekonstruotoje kalboje N. Tomm'as vedžioja skaitytoją po tradicinio "Hamleto" dramos griuvėsius, sprogdina paskutines jo liekanas bei bėga į kitas hiperrealybes, ieškodamas atsakymo į "būti ar...". Nuolatiniai klausimai, atsakymai bei nuolatinės scenos deformacijos priverčia Hamlet'ą dar greičiau bėgti, klausti dar daugiau klausimų, ignoruoti dar daugiau atsakymų, kol... Kol viskas ima griūti. Tyliai sproginėjančiuose veidrodžiuose bei žiūrovo akyse vis dar vyksta paskutinės naujojo "Hamleto" žudymo scenos, o mes suprantame, kad kažkas baigėsi. Kažkas svarbaus ir paprasto. Hamletas miršta, Hamletas tyliai išnyksta scenos šešėlyje. Ar jis tikrai mirė? Mes šito neklausiame ir tai nebeturi prasmės. Mirtis ar gyvenimas čia susilieja į vienetą kur mirtis tik papildo menamą "Shakespeare's Hamlet Remixed" kosmosą.

Raktiniai žodžiai

• hamletas
• hamleto aprasymas
• hamletas aprasymas