Muzikos terminų žodynėlis

Tema	Muzika
Tipas	Konspektas
Aprašymas	A cappella. Absoliuti klausa. Adagio. Akompanimentas. Akordas. Akordo apvertimas. Akustika. Aleatorika. Alemanda. Allegro. Altas. Andante. Ansamblis. Antraktas. Aranžavimas. Arija. Arlozo. Atonalizmas. Bagatėlė. Baladė. Baletas. Baisas. Barkarole. Basso continuo. Basso ostinato arba ostinatinis bosas. Bel ganto. Bis. Bliuzas. Bolero. Bosas. Burleska. Bure. Choralas. Choras. Choreografija. Choreografas. Chormeisteris. Chota. Chromatizmas. Ciklinė forma. Concerto grosso. Čakona. Čardasas. Čiastuška. Debiutas. Dermė. Detonavimas. Diapazonas. Diletantas. Dinamika. Dirigentas. Diskantas. Disonansas. Divertismentas. Dodekafonija. Dominantė. Duetas. Dūdų orkestras. Dur. Džiazas. Bkosėzas. Ekspozicija. Ekspromtas. Elegija. Elektriniai muzikos instrumentai. Elektroninė muzika. Enharmonlzmas. Epilogas. Estrada. Etiudas. Faktūra. Fanfara. Fantazija. Farandola. Filharmonija. Finalas. Fokstrotas. Folkloras. Fortepijoninis ansamblis. Fuga. Fugato. Galopas. Gama. Gavotas. Gondoljera. Grupetas. Habanera. Halingas. Harmonija. Himnas. Homofonija. Imitacija. Improvizacija. Instrumentavimas. Instrumentinė muzika. Interliūdas. Intermezzo. Interpretacija. Intervalas. Intonacija. Introdukcija. Įžanga. Kadencija. Kamerinė muzika. Kamerinis orkestras. Kamertonas. Kanonas. Kantata. Kapelmeisteris. Kapricio. Kavatina. Klavesinas. Klaviatūra. Klavyras. Koda. Koloratūrinis sopranas. Koncertas. Koncertinė simfonija arba simfonija-koncertas. Koncertino. Koncertmeisteris. Konkrečioji muzika. Konservatorija. Konsonansas. Kontraltas. Kontradansas. Kontrapunktas. Krakoviakas. Kupiūra. Kupletas. Kupletai. Kvartetas. Kvintetas. Largo. Leitmotyvas. Lendleris. Lento. Libretas. Liutnė. Madrigalas. Maršas. Mazurka. Mažoras. Mecosopranas. Melizmai. Melodeklamacija. Melodrama. Menuetas. Metras. Metronomas. Minoras. Mišios. Miuziklas. Moderato. Moduliacija. Moll. Monotematizmas. Motetas. Motyvas. Mutacija. Miuzikholas. Muzikinė drama. Muzikinė forma. Muzikinė komedija. Muzikinis momentas. Muzikologas. Neumos. Niuansas. Noktiurnas. Notacija. Odė. Oktetas. Opera. Opera buffa. Opera seria. Operetė. Opus. Oratorija. Orkestras. Ostinato. Parafrazė. Paralelizmas. Partita. Partitūra. Pasakalija. Pastoralė. Pavana. Pentatonka. Perpetuum mobile. Poema. Polifonija. Poliritmija. Politonalizmas. Polka. Polonezas. Popuri. Preliudas. Premjera. Presto. Priedainis arba refrenas. Programine muzika. Prologas. Puantilizmas. Pučiamųjų orkestras. Pustonis. Rapsodija. Rečitalis. Rečitatyvas. Rekviem. Religinė muzika. Refrenas. Repertuaras. Repeticija. Repriza. Ritmas. Romansas. Rondo. Rumba. Sarabanda. Scena. Segidilija. Sekstetas. Sekvencija. Septakordas. Septetas. Serenada. Serija. Siciliana. Simfodžiazas. Simfonija. Simfonijetė. Simfoninė poema. Simfoninis paveikslas. Sinkopė. Siuita. Skerco. Solfedžio. Solistas. Solo. Sonata. Sonatina. Sonatinis allegro arba sonatinė forma. Sopranas. Spirituelas. Styginis kvartetas. Streta. Subdominantė. Surdina. Šanson. Taktas. Tango. Tarantela. Tema. Tembras. Temos apvertimas. Tempas. Temų perdirbimas. Tokata. Tonacija. Tonacijų giminingumas. Tonika. Tonų gama. Transkripcija. Tremolo. Trigarsis. Trio. Trio (arba tercetas). Trubadūras. Tutti. Unisonas. Uvertiūra. Valsas. Vargonų punktas. Variacijos arba tema su variacijomis. Veiksmas. Violos. Virtuozas. Vivace. Vodevilis. Vokalinė muzika. Vokalizė. Vunderkindas. Zingšpylis. Žanras. Žiga.
Patalpinta	2009-01-09
Parsisiuntė	2270
	Parsisiųsti27 KB

Išsamus aprašymas

A CAPPELLA (tariama a kapela) — chorinis dainavimas be instrumentinio pritarimo-(akompanimento) .
ABSOLIUTI KLAUSA — sugebėjimas nustatyti tikslų garsų aukštį be kamertono ar kurio nors kito muzikos instrumento. Absoliuti klausa — dažniausiai įgimtas reiškinys.
ADAGIO (tariama adadžio) — 1) lėtas tempas; 2) lyrinis pagrindinių veikėjų duetas ba¬lete.
AKOMPANIMENTAS — vieno, kelių arba daugelio instrumentų (orkestro) pritarimas dai¬nuojančiam arba grojančiam solistui, ansambliui, chorui,
AKORDAS — kelių skirtingų garsų (3 — 5 ir daugiau) sąskambis.
AKORDO APVERTIMAS — akordą sudarančių garsų išdėstymo pakeitimas.
AKUSTIKA — 1) mokslas apie garsus ir sąskambius, intervalų savybes, dermes; 2) gar¬so sklidimo sąlygos koncertų salėje, teatre.
ALEATORIKA — muzikos rūšis, pagrįsta savotiška kolektyvine atlikėjų improvizacija-kiekvienas jų groja ką nori ir pan.
ALEMANDA — vidutinio tempo senovinis vokiečių šokis.
ALLEGRO — greitai.
ALTAS — l) žemas moteriškas balsas; 2) styginis instrumentas, kiek didesnis už smuiką.
ANDANTE — ramiai, vidutiniu tempu.
ANSAMBLIS — 1) dviejų ar daugiau atlikėjų grupė, atliekanti kūrinį; 2) kūrinys keliems atlikėjams; 3) atlikimo darnumas, sklandumas.
ANTRAKTAS — muzikinė įžanga prieš kurį nors operos ar baleto veiksmą (išskyrus-pirmąjį).
ARANŽAVIMAS — kūrinio, parašyto vienam, keliems ar daugeliui instrumentų (balsų), pritaikymas kitos sudėties — didesniam ar mažesniam — ansambliui, orkestrui.
ARIJA — 1) operos, oratorijos ar kantatos epizodas, skirtas atlikti vienam solistui su or¬kestro pritarimu. Arija pasižymi melodingumu, ji yra veikėjo muzikinės charakteristikos-priemonė; 2) dainingo pobūdžio instrumentinė pjesė.
ARlOZO — nedidelė arija. Ji dar vadinama arijete.
ATONALlZMAS — muzikinės kūrybos metodas, kai neprisilaikoma tonacijos, dermės.
BAGATĖLĖ — nedidelė fortepijoninė pjesė.
BALADĖ — epinio-dramatinio pobūdžio vokalinis ar instrumentinis kūrinys.
BALETAS — sceninis kūrinys, kuriame turinys išreiškiamas šokiu, plastiniais judesiais, pantomima ir muzika.
BAISAS — 1) savarankiška melodinė linija — sudėtinė daugiabalsio kūrimo dalis; 2) at-Bkira choro ar orkestro partija,
BARKAROLE—1) žvejo ar irkluotojo daina; 2) lyrinio pobūdžio romansas, instrumen¬tinė pjesė.
BASSO CONTINUO (tariama baso kontinuo) — muzikos kūrinio apatinis balsas, pažymė¬tas skaitmenimis, pagal kuriuos parenkama harjnonija-akompanimentas.
BASSO OSTINATO arba OSTINATINIS BOSAS —melodijos atkarpa, nuolatos (iki 32 kartų) kartojama apatiniame balse. Toks bosas dažniausiai sutinkamas pasakalijoje ir čakonoje.
BEL GANTO (tariama bei kanto) — dainavimo stilius, pasižymintis dideliu melodingu¬mu, virtuoziškumu, melodijos pagražinimu melizmais.
BlS — pritarimo šūksnis atlikėjui, prašant pakartoti. Bisas — virš programos atliekamas kūrinys.
BLIUZAS — Amerikos negrų lyrinė daina.
BOLERO — greitas ispanų liaudies šokis, lydimas dainavimo ir kastanječių.
BOSAS — žemas vyriškas balsas.
BURLESKA—humoristinio, groteskinio pobūdžio pjesė.
BURE — senovinis prancūzų šokis, greito tempo.
CHORALAS — katalikų religinė giesmė, atliekama lotynų kalba. Protestantų choralai giedamas vokiškai.
CHORAS—1) vokalinės muzikos atlikėjų kolektyvas; 2) kūrinys šiam kolektyvui.
CHOREOGRAFIJA — šokio menas. Choreografas — šokio kūrėjas, baletmeisteris.
CHORMEISTERIS — choro vadovas ir dirigentas.
CHOTA — ispanų liaudies šokis.
CHROMATIZMAS — dermės laipsnio paaukštinimas ar pažeminimas pustoniu.
CIKLINE FORMA — muzikinė forma, jungianti keletą savarankiškų skirtingų dalių. Siui¬ta, sonata, simfonija, kvartetas — ciklinės formos pavyzdžiai.
CONCERTO GROSSO (tariama koncerto groso) — senovinis „didysis koncertas" orkestrui, kuriame keli atlikėjai groja solines partijas, protarpiais susiliejančias į tutti. Concerto grosso — instrumentinio koncerto pirmtakas.
ČAKONA— 1) senovinis ispanų kilmės šokis; 2) variacinės formos pjesė, gimininga pasaka lijai.
ČARDASAS — vengrų liaudies šokis, susidedantis iš lėtos ir greitos dalies.
ČIASTUŠKA — humoristinių kupletų pobūdžio rusų liaudies daina.
DEBIUTAS — pirmas viešas artisto pasirodymas (apskritai arba kuriame nors vaidme¬nyje).
DERME — muzikinių garsų tarpusavio ryšio sistema. Dermės garsai sudaro gamą. 5 laipsnių dermė vadinama pentatonine, 7 — diatonine, 12 — chromatine. Dermės skirsto¬mos j mažorines ir minorines.
DETONAVIMAS — nukrypimas nuo normalaus garso aukštumo, netikslus atlikimas.
DIAPAZONAS — žmogaus balso, muzikos instrumento ar melodijos apimtis, atstumąs nuo žemiausioj o iki aukščiausiojo garso.
DILETANTAS — muzikos (meno) mėgėjas — ne profesionalas.
DINAMIKA — garsumo (skambesio stiprumo) skalė, laipsnis.
DIRIGENTAS — muzikas, vadovaujantis kūrinio atlikimui. Rankų mostais, mimika ir kū¬no judesiais jis rodo atlikėjams kūrinio tempą, dinamiką, niuansus. Dažnai aiškumo dėlei diriguojama su lazdele rankoje.
DISKANTAS —aukštas vaikiškas (berniukų) balsas.
DISONANSAS — sąskambis, klausa suvokiamas kaip nedarnus, nepastovus, reikalaujan¬tis, kad po jo sektų konsonansas.
DIVERTISMENTAS — 1) proginio pobūdžio muzikos kūrinys instrumentiniam ansambliui «r orkestrui; 2) šokių siuita balete.
DODEKAFONIJA — muzikinės kūrybos metodas, paremtas dvylika chromatinės ga¬mos laipsnių, kurių kiekvienas laikomas savarankišku, lygiaverčiu. Dodekafoninė muzika atonali.
DOMINANTE — 1) mažorinės arba minorinės dermės V laipsnis; 2) šio laipsnio akordas.
DUETAS—1) dviejų atlikėjų ansamblis; 2) kūrinys dviem instrumentams ar balsams.
DŪDŲ ORKESTRAS — žr. pučiamųjų orkestras.
DUR — žr. mažoras.

Raktiniai žodžiai

• muzikos terminai
• muzikiniai terminai
• muzikos terminu zodynas