Medžiagotyra ir statybinės medžiagos

Tema	Kita
Tipas	Konspektas
Aprašymas	Cheminiai ryšiai. Joninis, kovalentinis, metališkasis, vandenilinis. Smulkiausios dalelės ir jų savybės. Boro postulatai. Medžiagų būsenos. Medžiagų senėjimas ir ilgaamžiškumas. Metalų klasifikacija. Techninė polimerų klasifikacija. Rišamųjų medžiagų klasifikacija. Orinių kalkių klasifikacija. Gipsinių rišamųjų medžiagų klasifikacija. Keraminių medžiagų klasifikacija. Bendroji kompozitų charakteristika ir jų struktūra. Reikalavimai, keliami kompozitams. Rentgenostruktūrinė analizė. Rentgenofazinė analizė. Kokybinė ir kiekybinė analizė. Rentgenogramų šifravimas. Terminė analizė. Endoterminiai ir egzoterminiai efektai. Termogravimetrija. Terminė analizė. Elektroninė mikroskopija. Optinė mikroskopija. Būsenos parametrai. Savitasis tankis, medžiagos tankis, piltinis tankis. Struktūrinės charakteristikos. Poringumas ir nustatymo būdai. Medžiagų mechaninės savybės. Stiprumas, standumas, tamprumas, plastiškumas, trapumas, smūginis tąsumas, kietumas, atsparumas dilumui. Šiluminės savybės. Šilumos perdavimo būdai. Šilumos laidumas ir jo priklausomybė nuo įvairių faktorių. Šilumos laidumo nustatymo būdai. Savitoji arba specifinė šiluma. Temperatūrinės deformacijos. Uolienų klasifikacija. Keraminės statybinės medžiagos. Keraminių gaminių klasifikavimas. Molio savybės. Keraminių gaminių gaminimo technologijos. Keraminiai dirbiniai. Rišamųjų medžiagų klasifikacija ir pagrindinės sąvokos. Portlandcementis. Pagrindiniai vykstantys procesai. Portlandcemenčio kietėjimas. Užpildai, naudojami betonams ir skiediniams. Užpildų savybės. Statybiniai skiediniai. Medžiagos, naudojamos statybiniams skiediniams. Statybinių skiedinių klasifikacija. Skiedinio mišinių ir sukietėjusio skiedinio savybės. Betonai. Betonų klasifikacija. Betono mišinio struktūra. Betono savybės. Betono rūšys. Bitumai. Bitumų struktūra. Bitumų svarbiausios savybės. Bitumų senėjimas ir panaudojimas. Dažai. Dažų klasifikacija. Pigmentai ir jų savybės. Medžiagų smulkinimo procesai. Smulkinimo būdų schemos. Medžiagų sijojimo ir rūšiavimo procesai. Medžiagų džiovinimo fizikiniai- cheminiai procesai gamybos technologijose. Juodieji metalai. Spalvotieji metalai. Metalų naudojimas. Stiklo gamybos technologija. Stiklo savybės. Stiklo gaminiai. Medienos sandara. Medienos savybės. Medienos gaminiai. Polimerinės rišamosios medžiagos. Polimetinių medžiagų struktūra. Polimerinių medžiagų gamybos pagrindai. Termoplastikai. Duroplastikai. Polistireninio putplasčio savybės. Gaminiai. Mineralinio pluošto savybės. Gaminiai iš mineralinio pluošto. Silikatbetonio žaliavos ir gamybos procesas. Silikatbetonio gaminiai.
Patalpinta	2009-06-21
Parsisiuntė	966
	Parsisiųsti46 KB

Išsamus aprašymas

1. Cheminai ryšiai. Joninis, kovalentinis, metališkasis, vandenilinis.
Cheminiai ryšiai apibūdina ryšį tarp jonų ir atomų molekulėje, kurie susidaro veikiant traukos jegoms ir yra elektroninės prigimties. Jį sudaro priešingų krypčių sukinių elektronai, jungiantys kelis atomus į bendrą visumą. Joninis susidaro tarp tokių dviejų elementų, kurių vienas linkęs elektronus atiduoti, o kitas prisijungti. Šis ryšys susidaro dėl elektrostatinių traukos jėgų tarp priešingai įkrautų jonų, susidariusių pereinant elektronui iš vieno atomo į kitą. Na→Na++e; Cl+e→Cl-; Na++Cl-→NaCl. Elektronus praranda metalai, prisijungti juos gali tik tipiniai nemetalai: F,CL,Br,J. Kovalentinis - atominis ryšys, atsirandantis dėl kelių atomų valentinių elektronų sanklodos. Šios jungties esmė yra ta, kad išorinių elektronų papildymas iki 8 vyksta ne atimant elektroną, o sukuriant bendras poras. Metališkasis - delokalizuotas cheminio ryšio tipas, esantis visuose metaluose. Van der Valso - ryšys tarp molekulių su prisotintu valentingumu, dėl ko kartais galima ji vadinti likutinio valentingumo jėgomis arba tarpmolekuliniais ryšiais. Vandenilinis - tai ryšys tarp laisvų elektronų porą turinčių, elektriškai neigiamesnio ir vandenilio atomo, prijungto prie kito elektriškai neigiamesnio atomo. Skirtumai tarp įvairių jungčių apibrėžiami jonizacijos potencialu, elektronų giminingumu ir hibridizacijos energija, naujo tipo orbitalių susidarymu.

2. Smulkiausios daleles ir ju savybes. Boro postulatai. (geresne atomo info)
Medziaga susideda is 1 ar keliu cheminiu elementu.Kiekvienas cheminis elementas susideda is vienodu atomu, t.y elektriskai neutraliu daleliu.Maziausios nedalomos daleles atomai.Branduolyje sukoncentruota pagr atomo mase,kuri turi teigiama kruvi.Kiekvienas atomas susideda is 1 ar daugiau elektronu,kuriu kruvis lygus branduolio kruviui.Branduolys susideda is protonu ir neutronu.Charakterizuojamas eiles numeriu Z ir mases skaiciumi A.Elektronu supanciu branduoli visuma,vad elektroniniu apvalkalu.
Boro postulatai:
• elektronas atome gali judeti tik grieztai apibreztomis orbitomis, kuriose jis nespinduliuoja ir turi kvantuotas judesio kiekio momento reiksmes.
• sviesa ispinduliuojama ir sugeriama energijos kvantais, elektronui persokant is vienos stacionarios busenos i kita

3. Medziagu busenos
Nuo medziagu strukturos priklauso ju savybes.Struktura-tai medziagos daleliu issidestymas tam tikrame turyje ir ju tarpusavio rysys.Submikrostruktura-tai medziagos jonu,atomu ir molekuliu sandara ir rysys tarp ju.Daleles mazesnes 10-9m Mikrostruktura- medziagu makro molekuliu, kristalu, faziu kontaktinio sluoksnio, mikroporu sandara.Daleles nuo 10-9-10-7m.Mezostruktura-medziaga sudaranciu daleliu kontaktinio sluoksnio sandara. 10-7-14*10-5m.Makrostruktura-smelio frakciju grudeliu, pastu tarpsluoksniu,poru sandara 14*10-5-5*10-3.Megastruktura-daleles didesnes nei 5*10-3m.Ju struktura ir rysys tarp ju.Medziagos skirstomos i 2 grupes: 1.Izotropines-medziagos kuriu struktura ir savybes visomis kryptimis yra vienodos.2.Anizotropines- medziagos kuriu struktura ir savybes visomis kryptimis skiriasi.

Priklausomai nuo slegio ir temperaturos dauguma medziagu gamtoje yra skirtingose agregatinese busenose: dujine, skystoji, kietoji ir plazmine.
Dujine busena – is visu busenu paprasciausia. Jai budinga , kad molekuliu saveikos energija yra mazesne uz kinetine energija. Molekules juda skisrtingais greiciais, bet kuo didesne aplinkos temperatura, tuo ju vidutinis greitis didesnis. Tokios busenos medziagos dalele beveik neveikia vienos kitu, nes vidutinis atstumas tarp ju yra 10 ir daugiau kartu didesnis nei daleliu matmenys. Del nuolatinio siluminio daleliu judejimo duju busenos medziagos neturi nei pastovios formos, nei turio. Pagr. duju desniai sudaryti ideliosioms dujoms.
Skystoji busena – skystis yra skystos agregatines busenos medziaga. Daugeliu fizikiniu savybiu skysciai yra tarpininkai tarp kietu medziagu ir duju. Skystis, kaip ir kietos busenos medziaga, turi laisvaji pavirsiu, pasizymi turiniu tamprumu ir mazu spudumu. Tarpai tarp molekuliu labai mazi, skysciai beveik nespaudziami, islaiko pastovu turi. Skysciam budingas pavirsiaus itempimas, o tai reiskia, kad tarp skyscio molekuliu pasireiskia trauka. Labai pamazinus temperatura, skystis tampa kietuoju kunu.
Kietoji busena - tai agregatine busena medziagos, kuriai normaliomis salygomis budinga patvari forma. Kietasis kunas gali buti kristalinis arba amorfinis. Didejant temperaturai kietieji kunai lydosi arba virsta skysciu ar garais.
Plazmine busena – neutraliu atomu ir dideles koncentracijos ivairiazenklio kruvio elektringuju daleliu kvazineutralioji sistema, kurios savybes lemia toli siekiancios elektrostatines jegos. Geriausias pvz – jonizuotos dujos. Plazma naudojama metalams pjauti ir suvirinti, metalinems dangoms, termoizoliacinei ,,plazminei“ akmens vatai gaminti.

4.Medziagu senejimas ir ilgaamziskumas.
Ilgaamziskumu vadinamas ilgiausias laikotarpis,per kuri med-ga veikiama apkrovu ir kliamatyniu salygu nepraranda eksploataciniu savybiu.Eksploatacijos metu pastatu pamatus,sienas,atitvaros veikia daugelis agresiviu veiksniu,kurie ardo ju pavirsius ir apdailos sluoksnius.Geba tokiems poveikiams pasipriesinti ir nulemia isories sluoksniu ilgaamziskuma.Lietuvos klimato salygomis isories sluoksniu ilgaamziskuma salygoja ir ju eksploatacinis atsparumas salciui.Norint padidnti statybiniu konstrukciju ilgaamziskuma reikia
parinkti joms tinkamas med-gas bei ju kompozicijas ir jas racionaliai eksploatuoti.Senejimu vadinamas
med-gu strukturos kitimas ir savybiu blogejimas del paciose med-se vykstanciu procesu.Med-gu veikiamu lietaus,vejo,temperaturos pokyciu,saules radiacijos,biologiniu pokyciu,struktura kinta ir per ilga laika suyra.Organines med-gos seneja greiciau,nrs is ju isgaruoja lakiesios dalys,jos greiciau naikina bakterijas,grybelius,kerpes ir pan.Mineralines med-gos dazniausiai suira del dazno dregmes ir temperaturos kitimo poveikio.Med-gu senejimas nustatomas naturaliomis salygomis laikant atvirame ore.
Ilgaamžiškumo periodai
Visą ilgaamžiškumo periodą sąlyginai galima suskirstyti į tris etapus. Pirmasis ilgaamžiškumo etapas charakterizuojamas struktūros sustiprėjimu arba savybių rodiklių pagerėjimu. Antrasis etapas charakterizuojamas struktūros arba savybiųsantykiniu stabilumu. Trečiasis etapas charakterizuojamas destrukcija, t.y. lėtu arba greitu struktūros pažeidimu iki kritinio būvio iki pilno suirimo.

Raktiniai žodžiai

• medziagotyra
• statybines medziagos
• betono klasifikacija