Mano gimtojo krašto lankytinos vietos

Tema	Lietuvių kalba
Tipas	Rašinys
Aprašymas	Gražiausios mano gimtojo krašto lankytinos vietos. Lietuvių kalbos rašinys apie Kuršėnus.
Patalpinta	2006-02-04
Parsisiuntė	290
	Parsisiųsti13 KB

Išsamus aprašymas

Kiekvienas žmogus yra individualus ir skirtingas, todėl jeigu vieną dieną man reikėtų parodyti visas gražiausias mano gimtosios apylinkės lankytinas vietas aš prieš tai dar turėčiau gerai pamastyti. Juk kiekvienas grožį suprantame savaip, tai kas man gali pasirodyti nuostabu, kitam atrodys neskoninga, nemiela ar toli gražu tikrai netobula. Vieniems patinka natūrali, žmogaus rankų nepaliesta gamta, kiti domisi ir žavisi autentiškais, senove dvelkiančiais architektūriniais paminklais, kitam nuostabu yra tai kas nauja… Todėl manau esant būtinybei aš į savo ekskursiją po gražiausias mano krašto vieteles įdėčiau visko po truputį.
Pirmiausia savo pažintinę kelionę pradėčiau nuo savo nedidelio, gražaus miestelio. Nors Kuršėnuose nėra labai daug lankytinų vietų bet pirmiausia aš parodyčiau mūsų nuostabią Šv. Jono krikštytojo bažnyčia pastatyta 1933 m.,Kuršėnų klebono rūpesčiu. Antrojo pasaulinio karo metu bažnyčios bokštas buvo susprogdintas ir atstatytas tik 1999m., kurio aukštis siekia 42 m. Ši bažnyčia tikrai autentiška ir bene seniausias mūsų miestelio architektūrinis statinys, ji ankščiau buvusi medinė tačiau dabar sutvarkyta ir tviska nuo akinančio baltumo. Ji matosi kone iš visų miestelio kampelių. Kur tik pažvelgsi galima horizonte pastebėti jos aukštą ir smailų bokštą. Taip pat prie bažnyčios stovi tremtinių kryžiaus, Todėl manau kad žmonės tikrai būtų sužavėti tokios senos bet išlikusios, autentiškos Kuršėnų bažnyčios.
Taip pat Kuršėnuose iyra išlikęs leno teisėmis paveldėtas dvaras ir šalia parkas. Tai senas, gražus Kuršėnų parkas. Puikaus peizažinio parko šešėlyje slypintys mediniai dvaro rūmai vertingi ne tik savo architektūra ar ją puošiančiais medžio ornamentais. Įdomi ir dvaro istorija. Tai buvo vienintelis Lietuvoje leninis dvaras, kurio nuosavybės forma ir valdų dydis išliko beveik nepakitęs.
Dvaro savininkai nulat keitėsi. Galiausiai pardavė dvarą Jurgiui Guževskiui, kurio giminė ir buvo paskutiniai sio dvaro savininkai. Gruževskiai buvo vieni turtingiausių Žemaitijos dvarininkų
Dešimtmečių bėgyje rūmų pastatas ne kartą buvo remontuojamas, keitėsi vidaus planas, išorės dekoro elementai. Tačiau pirminiai pastato tūriai išsilaikė gana gerai.
Dar ir dabar tai įspūdingas pastatas su asimetriškai prie rytinės frontinės jo dalies prišlietu dailių formų priebučiu, kurį dengia keturių medinių kolonėlių prilaikomas trikampis stogelis, jo pakraščiai išpjaustyti medžio ornamentais. Rūmų fasadą labai puošia antro aukšto balkonas- galerija apačioje laikoma įmantrių formų medinių konsolių, o viršuje gaubiama sudėtinga ir reta balkių konstrukcija, remiančia trikampį stogelį- frontonėlį, akcentuotą sudėtingais medžio pjaustiniais. Tokias balkių konstrukcijas dar galima pamatyti Klaipėdos ir Karaliaučiaus krašto mediniuose ir mūriniuose pastatuose.Taigi manau, kad šis pastatas tikrai yra labai graži lankytina vieta.
Taip pat norečiau žmonėms parodyti dar vieną savo gražumu ir nuostabumu neatsiliekantį architektūrinį statinį. Tai paežerių dvaro sodyba. Beveik tris dešimtmečius Paežerius valdė Nagurskiai, turtingi ir įtakingi Žemaitijos bajorai, tapę kone turtingiausiais Lietuvos žemvaldžiais. 19 a. pradžioje Paežeriai tapo Dirvėnų dvaro palivarku. po Nagurskio mirties Paežerių palivarkas atiteko vienam iš sūnų Jis pradėjo dešimt metų trukusią dvaro rūmų statybą. Jie turėjo tapti ir tradicinės lietuvių bajoro šeimos židiniu, ir susibūrimo vieta, o kartu ir administracijos centru. Didelis dėmesys tada buvo skiriamas rūmų įkomponavimui į gamtinę aplinką. Neatsitiktinai ir Paežerių dvaro rūmai pagrindiniu fasadu atgręžti į Nelindos ežero pusę, kad pro langus ir didelę terasą atsivertų vaizdingos perspektyvos. Vykdant žemės reformą, Paežerių dvaro savininkui buvo palikta žemės, vėliau grąžintas ir Nelindos ežeras. Ilgaainiui Paežerių dvaras buvo nacionalizuotas. Dabar išlikę dvaro pastatai restauruojant žymiai transformuoti. Šiandien - tai privati nuosavybė. Tačiau tankiai lankoma atvykėlių.
Po tokių nuostabių dvarų aš norėčiau žmonėms parodyti visiškai kitokį grožį, susijusį su natūralia, žmogaus nepaliesta gamta, tokį grožį kuris apsuptas ilgamečių legendų ir padavimų, kurį gaubia daugiametė paslaptis. Norėčiau žmonėms parodyti Rekčių piliakalnį., kuris stovi Ventos dešiniajame krante, netoli Kuršėnų - Mažeikių kelio, kitaip vadinamas Viniavos kalnu. Jis įrengtas Ventos upės kranto kyšulyje. Ovalo formos nedidelės aikštelės pakraštyje buvo supiltas pylimas, o pats piliakalnis nuo gretimų laukų atskirtas platoku grioviu, kuris dabar užslinkęs.Nuo piliakalnio atsiveria labai nuostabus gamtovaizdis.
Apie piliakalnį anksčiau žmonės pasakodavę įvairių pasakojimų, kad čia senovėje kūrenę šventąją ugnį, kad priešui užpuolus, laužais šaukdavę į karą, kad kalne pinigai dega. Todėl dar prieš I pasaulinį karą piliakalnyje ieškodavę paslėptų lobių, kasinėdavę.

Raktiniai žodžiai

• lietuvos lankytinos vietos
• paežerių dvaras
• lankytina vieta